Studijos

Seimo nario Roberto Šarknicko pranešimas: „Naujas biudžetas – nerimas kultūros darbuotojams“

2021 m. lapkričio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Spalio viduryje kultūros ministras Simonas Kairys paskelbė, kad „kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams papildomai skiriami 13,5 mln. eurų“. Tačiau jau spalio pabaigoje Seimo Kultūros komiteto posėdyje jis teigė, kad papildomas finansavimas šiam tikslui – iš tiesų tik 9 mln. eurų, o atlyginimų augimui dėl BD, MMA ir mažiausių koeficientų didėjimo bus skirti 5,5 mln. Vienaip ar kitaip skaičiuotum, šie skaičiai nesutampa su tuo, kas buvo paskelbta kultūros bendruomenei spalio viduryje.

Iš šių aritmetiškai klaidžių aiškinimų aiškėja viena: iš tiesų kultūros sektoriaus darbuotojams papildomai skiriami 9 mln. Likusi suma, kokia ji bebūtų, atsiranda dėl bendrų valstybės priemonių, skirtų visiems biudžetininkams, taigi – tai nėra lėšos specialiai kultūros sektoriui. Papildomas 2022 m. finansavimas kultūrininkų atlyginimams komunikuojant „išpučiamas“ dirbtinai.

Iki šiol trūksta aiškių ministerijos atsakymų, keliais procentais kultūros darbuotojų atlyginimus leis pakelti šie 9 mln.? Kiek vidutiniškai papildomų eurų 2022 m. gali tikėtis kultūros darbuotojas – muziejininkas, bibliotekininkas, aktorius, muzikos atlikėjas, kultūros centro specialistas? Kokiu procentu prie savivaldybių įstaigose dirbančių kultūrininkų atlyginimų didinimo kitąmet prašomos prisidėti Lietuvos savivaldybės? Ar jos yra sutikusios tai padaryti? Ar tie 9 mln. apims ir tų kultūros darbuotojų, kurie dirba ne kultūros, o švietimo įstaigose (pavyzdžiui, mokyklų bibliotekininkų) atlyginimų kėlimą? Labai norėtųsi išgirsti tikslius, o ne suplaktus su kitomis valstybės priemonėmis, skaičius. Deja, Seimo salėje per Vyriausybės valandos klausimą uždavęs klausimą kultūros ministrui konkretaus atsakymo taip ir neišgirdau. 

Kodėl yra toks svarbus būtent papildomų, konkrečiai kultūrininkų atlyginimams skiriamų lėšų dydis? Todėl, kad jų atlyginimai vis dar skaudžiai atsilieka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, kuris šiais metais toliau sparčiai kyla. Iki šiol vidutinis kultūros žmonių atlyginimas tesiekia apie 78 proc. šalies VDU. Šis akivaizdus plyšys neskatina kvalifikuotų darbuotojų, ypač jaunimo, dirbti kultūros srityje. Neskatina rinktis į ją nukreipiančių studijų programų ir sieti su ja savo ateities perspektyvų. Tai stabdo visos Lietuvos kultūros raidą, menkina jos lygį ir prestižą.

Šiuo metu tam, kad kultūros darbuotojų atlyginimai pakiltų bent 10 proc. ir ryškiau sumažėtų jų atotrūkis nuo VDU, papildomai reikia mažiausiai 15 mln. eurų. Ir tai tik tokiu atveju, jeigu savivaldybės vėl sutiks iš dalies prisidėti prie savo kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimo. Iki šiol dėl to iš esmės pavykdavo sutarti, įgyvendinant 2018 m. pasirašytą ir 2019 m. atnaujintą Kultūros ministerijos ir savivaldybių memorandumą. Deja, šio memorandumo pratęsimo ar atnaujinimo klausimu iš dabartinės valdžios, kuri dirba jau vienus metus, taip pat nieko negirdėti.

Kitu atveju pokytis liks pernelyg nežymus. Atotrūkio nuo šalies VDU jis reikšmingiau nesumažins. Gali nutikti ir taip, kad nepaisant šiokio tokio padidinimo 2022 m. kultūros žmonių atlyginimai nuo sparčiai kylančio VDU atitols dar labiau, nei iki šiol.

Dabartinė Vyriausybė savo programoje užsibrėžė tikslą, kad kultūros darbuotojų atlyginimai jau 2024 m. sudarys 90 proc. šalies VDU. Jei to iš tiesų norima pasiekti, reikia per artimiausius metus juos didinti labai nuosekliai ir sparčiai, skiriant sektoriui papildomas tikslines lėšas. Tokio dydžio lėšas, kurios leistų kultūros žmonių atlyginimus didinti bent jau 10 proc. per metus, o gal ir daugiau. Tik tai leistų sumažinti tą neteisingą, iškreiptą darbo užmokesčio atotrūkį,  kuris verčia mūsų kultūros sektorių socialiniu požiūriu stagnuoti.

Palyginkime: 2020 m. kultūros darbuotojų atlyginimams buvo skirti realūs papildomi 14 mln. eurų. Prisidėjus savivaldybėms, tai leido vidutiniškai pakelti kultūros darbuotojų atlyginimus būtent 10 proc.

Tuo tarpu 2021 m. kultūros darbuotojų atlyginimų didinimui buvo skirti tik 5,8 mln. eurų. 2022 m. numatyti 9 mln. Šios sumos – tai vos kelių procentų didėjimas. Skaudžios ir strategiškai rimtos problemos jos neišspręs. Ir tai, deja, kelia nejaukų įtarimą, kad ši Vyriausybė savo programoje kultūros žmonėms duoto pažado realiai įvykdyti neketina.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą