2021 m. vasario 5 d. pranešimas žiniasklaidai
Bendro Seimo Europos reikalų komiteto ir Ekonomikos komiteto posėdžio metu (2021 m. vasario 3 d.) buvo pateikta AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos ir kitų atstovų informacija dėl geležinkelių jungties „Rail Baltica“ plėtros tolimesnio įgyvendinimo nuo Kauno iki Latvijos sienos. Seimo nariams Andriui Kupčinskui ir Kaziui Starkevičiui nerimą sukėlė pateikta projekto informacija, kad atsisakoma atšakos ir ankščiau deklaruotos jungties iki tarptautinio Kauno oro uosto. Todėl abu Seimo nariai raštu kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovus ir susisiekimo ministrą dėl informacijos pagrindimo.
„Stebina tai, kad planuojamos geležinkelio atšakos iki Kauno oro uosto kvestionavimas ir pasiūlytas sprendimo būdas – neracionalus tiek iš ekonominės ar susisiekimo, tiek ir keleivių patogumo pusės. Vykdant parlamentinę kontrolę 2016–2020 m. kadencijoje, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ragino aktyviau diskutuoti apie „Rail Baltica“ europinio geležinkelio jungtį su Vilniaus ir Kauno oro uostais. Tokios galimybės ne kartą aptartos Ekonomikos komitete ir susitikimuose su valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ atstovais. Todėl su kolega Kaziu Starkevičiumi kreipėmės į AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl papildomų duomenų pateikimo: kokiu pagrindu (ar analizėmis) remiantis buvo sprendžiama atsisakyti „Rail Baltica“ atšakos iki Kauno oro uosto ir ar tai galutinis sprendimas?“ – pagrįstus klausimus kėlė Ekonomikos komiteto narys A. Kupčinskas.
„Rail Baltica“ projekto tikslas – sujungti trijų Baltijos šalių sostines su Europos geležinkelių tinklu. Norint išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą ir keleiviams pasiūlyti patogias, aukštos kokybės paslaugas, būtina kokybiška jungtis ir tarp didžiausių Lietuvos miestų oro uostų. Tai buvo akcentuojama tiesiant geležinkelio atšaką nuo Vilniaus geležinkelio stoties iki tarptautinio Vilniaus oro uosto“, – sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
„Pagal pateiktus duomenis, šiuo metu planuojama atšaka būtų tik iki Kauno LEZ teritorijos, toliau keleivius privežant autobusais iki Kauno oro uosto. Tokiu atveju susisiekimo sistemoje atsiranda trečia transporto rūšis, o tai visiškai nepriimtina keleiviams ir sumažina keliavimo bei oro uostų jungiamųjų skrydžių patrauklumą. Šis sprendinys, įvedant privežimą autobusais paskutinėje stadijoje, dviejų šalies oro uostų (Vilnius–Kaunas–Vilnius) apsikeitimą keleiviams sumažina iki minimumo“, – teigė A. Kupčinskas.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija