Baltijos šalių gyventojų nuotaikos dėl kelionių į užsienį išlieka atsargios, tačiau optimizmo keliautojams suteikia vakcinos pasirodymas, rodo DFDS užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
„Keliautojų nuotaikas vis dar smarkiai veikia pandemijos kontekstas, todėl dauguma apklaustųjų Baltijos šalyse artimiausiu metu keliauti į užsienį neplanuoja. Keliautojai su viltimi žiūri į Velykų laikotarpį ir vasaros atostogas – dauguma keliauti planuotų būtent tada.“, – sako Vaidas Klumbys, DFDS komunikacijos vadovas Baltijos šalims.
Apklausos duomenimis, 54 proc. apklaustų lietuvių, 57 proc. latvių ir 60 proc. estų teigia, kad noras keliauti į užsienį šiuo metu yra gerokai mažesnis lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu. „Didžiausias poreikio keliauti sumažėjimas fiksuojamas tarp 55-64 metų žmonių, visose Baltijos valstybėse būtent ši amžiaus grupė artimiausią pusmetį kelionių ir nenori, ir neplanuoja. Tačiau matome ir priešingą tendenciją: beveik kas trečias 18-24 metų žmogus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sako, kad noras keliauti šiuo metu yra net didesnis nei prieš pandemiją“, – sako DFDS komunikacijos vadovas.
Didžiausi optimistai – lietuviai
Pasak Vaido Klumbio, galimus pokyčius keliautojų elgesyje lemia vakcinos pasirodymas ir pradėtos nacionalinės skiepijimo kampanijos: „Sausio mėnesį į apklausą įtraukėme klausimą, kaip keliautojų planus keistų tai, kad jie būtų paskiepyti. Atsakymai rodo, kad vakcina yra lemiamas faktorius žmonėms į kelionę leistis ankščiau nei po pusmečio“.
Apklausa rodo, kad tarp Baltijos šalių gyventojų didžiausi optimistai yra lietuviai. Gavę vakciną į kelionę ryžtųsi leistis net 39 proc. Lietuvos gyventojų, tuo tarpu mūsų kaimynai atsargesni – kelionės planus net ir gavę vakciną ankstintų tik 21 proc. latvių ir 26 proc. estų.
„Įdomu tai, kad apie pusę respondentų sako, kad pasibaigus pandemijai jų kelionės įpročiai, lyginant su ikipandemine situacija, nepasikeis. Tai indikacija, kad situacijai stabilizavus keliautojų srautai irgi pamažu atsistatys. Kas keisis? Tikrai keisis keliavimo būdai ir priemonės. Visam kelionių sektoriui tai yra svarbi žinia.“, – pastebi Vaidas Klumbys.
Keliautojai į užsienį mielai renkasi automobilius
Paklausti, kokią transporto priemonę – autobusą, lėktuvą, traukinį ar individualią transporto priemonę (mašiną ar motociklą) vykstant į užsienį keliautojai yra labiau linkę rinktis, respondentai prioritetą teikia būtent individualioms transporto priemonėms.
„Matome, kad automobilį, kaip labiausiai tikėtiną transporto priemonę keliaujant į užsienį, rinktųsi net 45 proc. lietuvių, 38 proc. latvių ir 36 proc. estų. Lietuviai nuo kitų Baltijos šalių gyventojai skiriasi ir tuo, kad jie mažiausiai nori keliauti lėktuvais, traukiniais ar autobusais, nes ten didesnė glaudaus kontakto tikimybė.” , – apibendrina DFDS Komunikacijos vadovas, pabrėždamas, kad vis daugiau žmonių atranda ir keltus.
„Keliaujantiems automobiliu keltai yra patogus būdas per naktį pasiekti Vakarų Europą ar Skandinaviją. Matome, kad 12 proc. lietuvių yra labiau linkę rinktis kelionę keltu lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu. Suprantama – juk kitaip nei kitose transporto priemonėse kelte galima išeiti į atvirą denį, pakvėpuoti grynu oru arba visiškai atsiriboti nuo kontakto su kitais privačioje kajutėje. Keltai šiuo metu keliautojams yra papildomą saugumą suteikianti transporto priemonė, kuri puikiai dera su kelione automobiliu“.
Pasak Vaido Klumbio, automobilio „renesansas“ susijęs ir su tuo, kad žmonės ieško saugių, greitų būdų keliauti su visa šeima. Kas penkto apklausos dalyvio artimiausi kelionių planai į užsienį susiję su artimųjų lankymu. „Įdomu, kad norintys keliauti nesiriša prie moksleivių atostogų, kurios tradiciškai būdavo labai populiarus laikas šeimos kelionėms. Net 30 proc. apklaustųjų keliauti dabar rinktųsi kitas datas“.
Vaidas Klumbys primena, kad atliepiant keliautojų poreikius DFDS siūlo papildomą saugumo garantiją – iki vasario 28 d. įsigijus išankstinius kelionės bilietus ir pasikeitus keliautojų planams, kelionės datą vieną kartą galima keisti nemokamai.
Pranešimą paskelbė: Marija Dautartaitė, UAB „Fabula ir partneriai“
