Sveikata

Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės pranešimas: „Problemos odontologijos srityje turi būti sprendžiamos pacientų naudai”

Odontologijos paslaugų prieinamumas, odontologų veiklos ir paslaugų kokybės priežiūra, šios srities specialistų licencijavimas ir kitos problemos šiame sektoriuje turi būti sprendžiamos  vadovaujantis pagrindiniu kriterijumi – pacientų naudai.

Eilių nelieka, bet gali tekti laukti

Žinia, kad nuo šių metų sausio 1 d. nelieka dantų protezavimo eilių, keičiasi šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka, pacientams suteikia vilčių, kad  išspręsta dešimtmečio problema. Asmeniui, kuris turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis (pensininkams, vaikams iki 18 metų, neįgaliesiems ir asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos) nebereikia pildyti prašymų ir laukti pranešimų iš teritorinės ligonių kasos, asmuo tiesiogiai kreipiasi į gydytoją odontologą, kuris nustatęs dantų protezavimo pagrįstumą išrašo elektroninį siuntimą bei pats jį užregistruoja dantų protezavimo paslaugoms gauti. Asmuo iš karto informuojamas apie šią teisę ir gali pasirinkti gydymo įstaigą.

Atrodytų, neliko prasmės dantis protezuoti savo lėšomis, vėliau už tai gaunant kompensaciją iš ligonių kasų, nes šią teisę asmuo įgyja iškart.

Pastaraisiais metais eilėje protezuotis dantis laukė apie 140 tūkstančių pacientų. Nors Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų tenka 143 odontologai – beveik du kartus daugiau nei ES vidurkis, yra keletas praktinių trukdžių sklandžiam šios naujovės įgyvendinimui.

Dantų protezavimo paslaugas galima gauti  tik tose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa. Tačiau tokią sutartį turi tik apie 20 proc. odontologijos įstaigų. Tikėtina, kad protezuojančių specialistų yra daugiau, nes dažnai jų įstaigoje dirba ne vienas. Vis dėlto kyla klausimas, kaip ir per kiek laiko sutartis su VLK turinčių įstaigų dalis sugebės visiems laukiantiems suteikti protezavimo paslaugas?  

Be to, sutarčių su TLK nebuvimas automatiškai apriboja pacientų galimybę pasirinkti gydymo įstaigą. Pacientui gali tekti laukti jau pačios įstaigos eilėje. Kaip ir anksčiau, tai privaloma padaryti per 3 metus nuo šios teisės įgijimo.

Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija nenumatys priemonių, skatinančių kuo daugiau odontologų ir kuo greičiau sudaryti sutartis su teritorine ligonių kasa, šis pacientų lūkestis be eilės (daugeliui tai suprantama – skubiai)  susiprotezuoti dantis gali nepasiteisinti.

Spraga e-sveikatos sistemoje

2020 m. iš PSDF biudžeto dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti buvo skirta 6 mln. eurų daugiau nei 2019 m. ir net 13 mln. eurų daugiau nei 2018 m., iš viso – 39,2 mln. eurų. Šiemet numatoma, kad suma bus ne mažesnė kaip 40 mln. eurų.

Iš PSDF kompensuojama iki 504,81 euro, vaikams – iki 257,63 euro. Retesniais atvejais, kai reikalingas sudėtingesnis ir brangesnis gydymas, kompensuojama suma gali siekti iki 1553,24 euro. Skiriamų kompensacijų apytikriai turėtų pakakti apie 100 tūkstančių pacientų.

Džiugu, kad naujoji,  dar „valstiečių” valdžios patvirtinta tvarka panaikina ydingą PSDF lėšų skirstymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kai lėšos „eidavo”  ne paskui pacientą ir ne už suteiktas paslaugas, o pagal prisirašiusiųjų pacientų skaičių, žmonėms net ir nepasinaudojus šiomis paslaugomis.

Kalbant apie paslaugų kainas, reiktų atkreipti dėmesį į dar vieną svarbų veiksnį. Kainos pacientui skiriasi priklausomai nuo to, ar  gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Tokiu atveju paslaugoms taikomas sumažintas 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Jeigu sutartis nesudaryta, paslaugos brangsta dėl taikomo 21 proc. PVM tarifo.

Kita sektoriaus problema – e-sveikatos sistemoje praktiškai visiškai neteikiama informacija apie pacientui suteiktas odontologines paslaugas. Manyčiau, šios srities specialistai turi būti įtraukti į e-sveikatos sistemą perimant, pavyzdžiui, Estijos patirtį. Tai svarbu ne tik didinant sektoriaus skaidrumą, bet ir kaupiant duomenis apie asmens sveikatą bei gautą gydymą.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nėra nė vieno odontologo.  Šią spragą reiktų ištaisyti, nes yra nemažai atvejų, kai pacientai kreipiasi dėl žalos atlyginimo už suteiktas nekokybiškas paslaugas. Nesant specialisto, yra sudėtingiau objektyviai išnagrinėti skundą.

Įveikti pasekmes nėra lengva, jei lygiagrečiai nebus kovojama  su priežastimi, kodėl Lietuvoje net 8 iš 10 pacientų skundžiasi periodontitu, dėl kurio ilgainiui netenkama dantų.  Jau baigėsi pirmą kartą Lietuvoje patvirtinta Nacionalinė burnos sveikatos 2016–2020 metų programa, kurioje akcentuojama burnos ligų profilaktika, ypač tarp vaikų ir jaunimo, į burnos sveikatą siūloma žvelgti plačiau – pradedant nuo sveikų maisto produktų ir baigiant burnos higienos įgūdžių formavimu. Manau, kad Sveikatos apsaugos ministerija ras galimybių tęsti  šią programą.

Kas licencijuos odontologus?

Šiandien Lietuvoje veikia ir licencijas veiklai turi daugiau nei 2,3 tūkst. odontologines paslaugas teikiančių įstaigų.

Sveikatos reikalų komiteto posėdyje Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė Nora Ribokienė teigė, kad  iki praėjusių metų gegužės licencijas odontologams teikę ir priežiūrą vykdę Odontologų rūmai veikė aplaidžiai, licencijavimo duomenys buvo nekorektiški, netikslūs, rūmai valstybės deleguotą funkciją – licencijavimą vykdė neatsakingai ir labai formaliai. Per patikrinimą rasta apie 100 įstaigų, kurios odontologijos paslaugų neteikia 5 ir daugiau metų, tačiau jų licencija nebuvo sustabdyta. 217 įstaigų licencijos buvo sustabdytos dėl to, kad šios nesumokėjo įmokų į VLK administruojamą sąskaitą žalai atlyginti. Dėl tos pačios priežasties 35 įstaigų licencijos apskirtai panaikintos. Aplaidus dokumentų  tvarkymas sukeltų sunkumų siekiant žalos kompensavimo.  

Odontologų rūmai kritiką atmeta motyvuodami, kad veikė pagal tuomet Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas taisykles. Apeliuodami į naujos Vyriausybės programą ir valdančiosios koalicijos sutartį, rūmai siūlo licencijavimą grąžinti odontologų profesinei savivaldai, tokiu žingsniu parodant pasitikėjimą nevyriausybėmis organizacijomis.

Pritarčiau tokiam pasiūlymui, jeigu būtų naujai reglamentuojama licencijavimo tvarka visiems medikams, tiek kardiologams, tiek psichoterapeutams ir kitiems, neišskiriant nė vienos profesinės grupės, o rūmai deramai pasirengtų atsakingai vykdyti šią funkciją.

Komiteto posėdyje pateikiau siūlymą sudaryti darbo grupę, kuri apsvarstytų ir pateiktų siūlymus ne tik dėl licencijavimo, bet ir dėl visų odontologijos sektoriaus problemų, sprendžiant jas pacientų naudai.

Pranešimą paskelbė: LVŽS komunikacijos grupė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą