2021 m. kovo 10 d. pranešimas žiniasklaidai
Jau 30 m. Lietuvos moterims nėra suteikiama galimybė gauti medikamentinį nėštumo nutraukimą, priverčiant jas rinktis gerokai pavojingesnes chirurgines vaisiaus pašalinimo procedūras. Laisvės partijos frakcijos nariai ir Seimo Laikinosios Vystomojo bendradarbiavimo, lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės nariai oficialiame kreipimesi paragino Sveikatos apsaugos ministeriją žengti svarbų žingsnį, įregistruojant šiai procedūrai reikalingo medikamento – mifepristono – naudojimą ir patvirtinant medikamentinio nėštumo nutraukimo procedūros tvarką.
Pasak Seimo narės Morganos Danielės, be moksliškai įrodytos mažesnės rizikos moteriai, lyginant su chirurginiu abortu, mifepristonas yra įteisintas daugelyje pasaulio šalių, o nuo 2005 m. jis yra įtrauktas ir į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų vaistų sąrašą.
„Tai yra raginimas Sveikatos apsaugos ministerijai užtikrinti moterims teisę naudotis mokslo pažangos laimėjimais ir išvengti nereikalingų chirurginių intervencijų, – teigė Seimo narė. – Valstybės tikslas šiuo atveju – apibrėžti taisykles gydytojams skirti, o moterims gauti medicinos paslaugą, labiausiai atitinkančią būklę ir indikacijas.“
M. Danielės teigimu, tokia galimybė jau seniai yra suteikiama daugumos Europos Sąjungos šalių pilietėms. „Nors mokslo pažanga visame pasaulyje moterims leidžia nutraukti nėštumą paprasčiau, saugiau, privačiau, Lietuvoje mūsų moterys šios teisės iki šiol neturėjo ir šia mokslo pažanga negalėjo naudotis. Šiandien man, kaip politikei, kaip moteriai, kaip šiuolaikinio pasaulio pilietei, tenka apgailestauti, kad sprendimų pagrindimas mokslu Lietuvoje vis dar yra naujovė“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Danielė.
„Vilniaus moterų namų“ vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė atkreipė dėmesį, kad viešajame diskurse itin trūksta supratimo ir paramos, kas yra moters teisės. Reprodukcinės teisės yra dalis jos visuotinių ir nedalomų žmogaus teisių.
„Valstybė yra įsipareigojusi saugoti ir gerbti kiekvieno piliečio teisę į pasirinkimą ir privatų gyvenimą. Tačiau dabar mes patiriame perteklinį valstybės institucijų kišimąsi į moterų gyvenimus ir viena iš tų sričių yra teisės į abortą užtikrinimas, teisės nepatirti moralizavimo, doktrinavimo, kaltinimo žudymais. Pastaruoju metu ji yra pažeidžiama ir mes pasigendame valstybės draugiško atsako į šią problemą“, – teigė L. Henrika Vasiliauskė.
Pasak Santaros klinikų gydytojo-ginekologo dr. Vytauto Klimo, medikamentinio aborto privalumai yra akivaizdūs. „Jam nereikia ligoninės, jis vyksta namuose, intymesnėje, moterį mažiau traumuojančioje aplinkoje. Jis saugesnis už chirurginį, nes yra mažiau traumatiškas, nereikia narkozės ir chirurginės operacijos, todėl negresia galimos komplikacijos“, – sakė V. Klimas.
Moterų nevyriausybinių organizacijų tinklo „Regina“ atstovė Margarita Jankauskaitė pažymėjo, kad medikamentinio nėštumo galimybių stoka Lietuvoje nėra tik moterų teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą nepaisymo pavyzdys. Tai gilesnės sisteminės problemos išraiška. „Moterų padėtis visada buvo visuomenėje vykstančių procesų indikatorius. Tad laikas susirūpinti dėl totalitariniams režimams būdingų sentimentų raiškos, net jeigu jie paliečia, tariamai, tik moteris. Prabilus apie moteris, ypač reprodukcines jų teises, ryžtas ginti asmens teisę į autonomiją, orumą, neliečiamybę staiga išblėsta. Tai, kas vyrų kontekste vertinama kaip žmogaus teisių pažeidimas, moterų atveju skubama teisinti morale ir vertybėmis“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
