2021 m. vasario 2 d. pranešimas žiniasklaidai
Laisvės frakcijos nariai Seime teikia pirmuosius teisės aktų pasiūlymus, kuriais siekiama sustiprinti gyvūnų gerovę ir apsaugą. Tai daroma reaguojant į Jonavos rūmų teismo sprendimą, pagal kurį anksčiau konfiskuoti suluošinti šunys buvo grąžinti jų daugintojai. Anot parlamentarų, dabartiniuose gyvūnų gerovę turinčiuose užtikrinti teisės aktuose yra spragų, taip pat reikalinga didesnė atsakingų institucijų kontrolė, o gyvūnų grąžinimas jų kankintojams neturi būti galimas.
„Teismo sprendimas gyvūnų luošintojai skirti 700 eurų baudą ir grąžinti iš jos konfiskuotus augintinius yra nepateisinamas. Šis asmuo buvo pripažintas kaltu, o tai yra aiškus įrodymas, kad jis negali užtikrinti tinkamos gyvūnų priežiūros. Priimtas teismo sprendimas privalo būti skundžiamas“, – sako Laisvės frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė.
Reaguodama į šiuos įvykius, Seimo narė jau užregistravo pasiūlymą teisės aktui, kuriuo siekiama prisidėti prie nelegalaus gyvūnų dauginimo stabdymo.
„Pasiūlymu siekiama uždrausti gyvūnų augintinių prekybą lauko sąlygomis ir turgavietėse. Prekyba tokiomis aplinkybėmis neužtikrina tinkamų laikymo sąlygų – gyvūnai dažnai laikomi ankštuose narvuose, neaprūpinant jų reikalingu maistu ir vandeniu. Tokio pobūdžio prekyba taip pat skatinamas neatsakingas ir neplanuotas augintinių įsigijimas. Tačiau svarbiausia, siūlomas teisės akto pakeitimas padėtų stabdyti nelegalų gyvūnų veisimą, kuris išlieka didžiule gyvūnų gerovės problema šalyje“, – sako I. Pakarklytė.
Laisvės frakcijos narių teigimu, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, būtina peržiūrėti Baudžiamąjį kodeksą, Administracinių nusižengimų kodeksą ir kitus aktualius teisės aktus, keičiant konfiskuotų gyvūnų grąžinimo jų buvusiems savininkams tvarką.
Parlamentarai taip pat pabrėžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reikšmę, kuriant pokyčius gyvūnų apsaugos srityje. Anot Laisvės frakcijos narių, tinkama gyvūnų priežiūra, vykdant reguliarias patikras, turi tapti institucijos prioritetu.
„Norint pamatyti realius pokyčius, būtinas svarus reguliuojančios tarnybos įsitraukimas ir pasikeitimai institucijos veikloje. Privaloma užtikrinti į gyvūnų gerovės patikrinimus vykstančių inspektorių rotaciją, o patikras atlikti ne pagal teritoriją. Taip pat tarnyba turi budėti vakarais ir savaitgaliais – svarbu užtikrinti institucijos pasiekiamumą ne tik įprastomis darbo valandomis“, – sako I. Pakarklytė.
Seime dar praėjusiais metais buvo registruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas, kuriam liko tik priėmimo stadija.
„Įstatymo pataisos neabejotinai sukurs pozityvius pokyčius gyvūnų apsaugos srityje. Jose numatytas privalomas gyvūnų ženklinimas ir registravimas Gyvūnų augintinių registre, apibrėžiama „gyvūno suluošinimo“ sąvoka, pagal kurią bus įtvirtinti gyvūno sužalojimą apibrėžiantys kriterijai. Tačiau šios pataisos yra tik vienas iš nedaugelio žingsnių, kuriuos turime žengti nedelsdami“, – sako I. Pakarklytė.
Laisvės frakcijos narių teigimu, gyvūnų gerovės klausimus reikia spręsti kompleksiškai, įtraukiant ne tik atsakingas institucijas, bet ir nevyriausybines organizacijas, gyvūnų mylėtojus ir specialistus. Taip pat turi būti atsižvelgiama į geriausias pasaulines praktikas, kurių taikymui iki šiol Lietuvoje trūko aiškios politinės valios.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
