Politika ir teisė

Seimo narė Laima Andrikienė skaitė pranešimą Laisvojo pasaulio forumo klausymuose Švedijos parlamente

Seimo narė Laima Andrikienė nuotoliniu būdu dalyvavo spalio 27 d. Švedijos parlamente vykusiuose Laisvojo pasaulio forumo klausymuose „Kaip mus veikia Kinija?“, skirtuose Kinijos daromam spaudimui Europos Sąjungos valstybėms narėms aptarti.

Lietuvos parlamentarė renginio dalyviams pristatė Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu. Klausymuose dalyvavo Švedijos parlamentarai iš Moderatų/Nuosaikiųjų, Krikščionių demokratų, Centro, Švedijos demokratų, Kairiųjų ir Žaliųjų partijų, atskirai paminėtini: Švedijos parlamento vicepirmininkė Kerstin Lundgren, Gynybos komiteto pirmininkas Polis Jonsonas (Pål Jonsson), Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Hansas Valmarkas (Hans Wallmark), taip pat Švedijos saugumo tarnybos kontražvalgybos vadovas bei Švedijos verslo konfederacijos, Think tank „Free World“, žiniasklaidos, Lietuvos Respublikos ambasados Švedijos Karalystėje atstovai.

Seimo narė Laima Andrikienė, pranešimą skaičiusi tuoj po Švedijos saugumo tarybos kontražvalgybos vado Danielio Stenlingo (Daniel Stenling), pažymėjo, kad jau ne vienerius metus Lietuvos Valstybės saugumo departamentas įvardija Kiniją kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai – viena iš priežasčių, dėl kurių Lietuvos Seimas ir Vyriausybė peržiūrėjo mūsų šalies užsienio politikos prioritetus ir diversifikuoja užsienio politikos kryptis, daugiau dėmesio ir resursų skirdama kitoms šalims Rytų Azijos regione: Japonijai, Pietų Korėjai, Singapūrui, taip pat Taivanui.

„Lietuvos ir Kinijos prekybos apyvarta (2020 m. duomenimis) yra viso labo 1,6 mlrd. eurų, iš jų 1,3 mlrd. eurų – Kinijos eksportas į Lietuvą, Lietuvos eksportas į Kiniją tesiekia 300 mln. eurų. Kinijos pažadai atverti savo rinką lietuviškiems pieno ir mėsos produktams taip ir liko pažadais: eksporto apimtys yra tokios mažos, kad apie Kinijos rinkos atvėrimą netenka kalbėti“, – pabrėžė L. Andrikienė. – „Lietuvos lūkesčiai buvo dideli, jungiantis ir į Kinijos sukurtą 16+1 formatą, skirtą Vidurio ir Rytų Europai, bet ir tie lūkesčiai liko nerealizuoti. Kinų investicijos Lietuvoje yra tokios menkos, kad milžiniška Kinija žiūrint iš Lietuvos perspektyvos atrodo maža. Kaip kitaip galima įvertinti faktą, kad Lietuvos verslo investicijos Kinijoje yra dešimt kartų didesnės nei Kinijos investicijos Lietuvoje?“

Lietuvos politikė pažymėjo, kad „Europos Sąjungos (ES) pozicija Kinijos atžvilgiu griežtėja: beveik aštuonerius metus vykusios ES derybos su Kinija dėl Išsamaus susitarimo dėl investicijų baigėsi praėjusių metų pabaigoje Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai metu susitarimo pasirašymu, tačiau jo ratifikavimo procedūra yra įšaldyta neribotam laikui, kol Kinija nepanaikins sankcijų Europos politikams ir diplomatams, kritikavusiems Kiniją dėl grubių ir sistemingų žmogaus teisių pažeidimų. Europos Parlamentas (EP) nusiteikęs griežtai, o praėjusią savaitę didele balsų dauguma EP priėmė Rezoliuciją ir rekomendacijas labai iškalbingu pavadinimu: ES ir Taivano politiniai ryšiai ir bendradarbiavimas, kuriame, tarp kitų svarbių punktų yra išreikšta parama Kinijos spaudimą patiriančiai Lietuvai, be to, siūloma pakeisti ES atstovybės Taivane pavadinimą, ji, pasak parlamentarų, turėtų vadintis „Europos Sąjungos biuras Taivane“. Štai jums dar vienas pavyzdys, kad atstovybės pavadinime atsiranda pavadinimas „Taivanas“. Kalbėjimo toną keičia ir aukščiausi ES pareigūnai: pasak ES diplomatijos vadovo Žozefo Borelio (Josep Borrell), „ES laiko Taivaną panašiai mąstančiu partneriu“, o Europos Tarybos vadovas Šarlis Mišelis (Charles Michel) pabrėžė, kad „Kinija išlieka sistemine Europos varžove“.

Seimo narė L. Andrikienė taip pat pažymėjo, kad „nuo 2013 m. Kinijos vykdoma agresyvi ekonominės ekspansijos politika patraukliu Šilko kelio – ekonominės juostos pavadinimu, Kinijos pristatoma kaip ekonominio bendradarbiavimo strategija, iš tiesų yra pasaulio de-atlantizacijos strategija, kuria siekiama susilpninti ES ir JAV galias, susilpninti jų tarpusavio ryšius ir tokiu būdu pasiekti dominavimą pasaulyje. Anksčiau Kinijos komunistų partija skelbėsi šį tikslą pasieksianti 2050 metais, tačiau pastarajame Kinijos kompartijos vadovybės pasitarime minėtam tikslui pasiekti skirtas laikas sutrumpintas iki 2030 metų. Kinai nekalba apie didesnę įtaką pasaulyje ar geresnį jėgų balansą, jie kalba apie dominavimą, o mums tai yra visiškai nepriimtina“, – pabrėžė L. Andrikienė.

Klausymuose L. Andrikienė suformulavo ir rekomendacijas, kurios geriausiai atspindi visos ES, tame tarpe ir Lietuvos, interesus: ES valstybės narės ir Europos Parlamentas negali ratifikuoti minėto Išsamaus susitarimo dėl investicijų tol, kol Kinija nepanaikins sankcijų ES valstybių politikams ir diplomatams; ES turi neatidėliojant pradėti derybas su Taivanu dėl Dvišalio susitarimo dėl investicijų, kurių pradžios Taivanas laukia jau kone dešimtmetį; ES ir jos valstybės narės turi prisidėti prie ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimo; turime pasiekti, kad Europos Sąjunga su Kinija bendrautų formatu 27+1, kuris pakeistų iki pastarojo meto naudojamą formatą 1+1 (ES + Kinija); ES valstybės narės turi pasitraukti iš formato 16+1, jo turi nebelikti, siekiant neleisti Kinijai bent ES ribose naudotis seniai išbandytu metodu „skaldyk ir valdyk“.

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą