IT naujienos

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Raimundo Lopatos pranešimas: „Lietuvai gyvybiškai svarbu turėti planą, kaip bus įgyvendinama šalies skaitmeninė transformacija“

2021 m. gruodžio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Vakar parlamentas priėmė Seimo Ateities komiteto pateiktą rezoliuciją „Dėl Lietuvos skaitmeninės ateities transformacijos ir skaitmeninio suverenumo“, kurioje apibrėžtos kryptys, kaip ir dėl kokio rezultato turėtų vykti tolesni Lietuvos viešojo valdymo skaitmeninės transformacijos procesai – koks turėtų būti ateities viešasis valdymas.

Seimas šia rezoliucija taip pat įsipareigojo siekti Nacionalinio susitarimo dėl Lietuvos skaitmeninės politikos, kuriuo būtų reiškiama politinių partijų vieninga šalies skaitmeninių iniciatyvų krypčių plėtotė ir sutariama dėl tvarios įskaitmenintos tikrovės įgyvendinimo.

Rezoliuciją pristačiusio Seimo Ateities komiteto pirmininko ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Raimundo Lopatos teigimu, dokumente pasiūlyta Lietuvos ateities viešojo valdymo skaitmeninės transformacijos vizija bei pateikiamos rekomendacijos valstybės santykio su piliečiu pokyčiui atsižvelgiant į skaitmeninimo kuriamas galimybes.

„Skaitmenizacija yra procesas, o ne tam tikras įvykis ar globalus reiškinys. Norint sėkmingai skaitmeninti valstybines ir verslo paslaugas, reikia laiko ir išteklių – tai reiškia, kad mums svarbu turėti planą, gaires, kaip Lietuvos skaitmeninis suverenitetas bus įgyvendinamas ilgalaikėje perspektyvoje“, – pristatydamas dokumentą pažymėjo R. Lopata.

Seimo Ateities komiteto atlikta analizė rodo, kad nors Lietuva turi gerus pagrindus vykdyti skaitmenizacijos procesus, kurie turėtų tapti svarbiu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu, viešasis sektorius modernizuodamas IT struktūras, susiduria su daugybe infrastruktūrinių, technologinių ir teisinių suvaržymų.

Pasak komiteto vadovo R. Lopatos, pagrindiniai sunkumai kyla ne dėl personalo ar nepakankamo finansavimo, o dėl to, kad procesai, kuriuos reikia skaitmeninti, yra nelankstūs, valstybės informacinių sistemų architektūra atrodo perdėm išskaidyta: valdžios institucijos kuria paskiras, autonomiškai veikiančias informacines sistemas, sprendimai priimami pagal tarpusavy nesusijusius algoritmus, stokojama integruojančių, apjungiančių sistemų.

„Skaitmeninimas – ne tik technologinis, bet ir politinis procesas. Pirmiausia, jis susijęs su valstybės valdymo pokyčiais, kurie paveiks dabartinius tarpinstitucinius santykius ir viešąjį sektorių. Skaitmeninė transformacija turi neužgožti piliečių valios, bet priešingai – atliepti ir sustiprinti Respublikos idėją, remtis piliečių pasitikėjimu, suteikiant žmonėms atvirą priėjimą prie duomenų, galimybę įsitraukti į politinius procesus ir sprendimus, veikiančius viešąjį gyvenimą. Kartu skaitmeninimas gali keisti visą socioekonominę būklę, nes reikalauja iš piliečių prisitaikyti prie naujos aplinkos, verčia susiformuoti naujus įpročius“, – sako liberalas R. Lopata.

Kalbėdamas apie kibernetinį saugumą, kaip neatskiriamą šalies skaitmeninės darbotvarkės dalį, parlamentaras atkreipia dėmesį, kad technologinė transformacija padidino kibernetinę riziką ir grėsmes skaitmeninei infrastruktūrai, paslaugoms ir duomenims. „Todėl diegiami kibernetinio saugumo sprendimai privalo nuo šios tendencijos neatsilikti, o kibernetinis saugumas turėtų tapti pagrindiniu bet kokios transformacijos ramsčiu – nesukeliant sisteminės rizikos ir nepažeidžiant valstybės nacionalinių saugumo interesų“, – sako Ateities komiteto pirmininkas.

„Turime siekti skaitmeninės brandos pagrindiniuose ekonomikos ir socialinės sferos bei viešojo administravimo sektoriuose, turime išmokti dirbti su tokiais reiškiniais kaip dirbtinis intelektas, debesų technologijos, dideli duomenys, kad pasinaudotume visomis šiomis galimybėmis. Turime pereiti prie duomenimis grįsto valdymo, todėl šiandien, kaip niekad labai aktualu stiprinti analitinius gebėjimus viešajame sektoriuje“, – pabrėžia R. Lopata.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą