Nors smulkiam ir vidutiniam verslui visada buvo sudėtingiau gauti finansavimą nei stambioms įmonėms, pandemijos metu ši problema dar labiau išryškėjo, o finansavimo srautas SVV (smulkių ir vidutinių įmonių) segmentui – sumažėjo. Kita vertus, tinkamai informuotos smulkios įmonės gali gan nesunkiai įveikti pagrindines kliūtis finansavimo link.
2020 m. kovą–2021 m. rugsėjį verslo paskolų iki 1 mln. eurų krepšelis susitraukė beveik ketvirtadaliu, o dažniausiai paskolas iki 1 mln. eurų ima būtent smulkus ir vidutinis verslas, rodo Lietuvos banko duomenys.
„SVV yra itin svarbus šalies ekonomikai – jis apima daugiau nei 99 proc. šalyje veikiančių įmonių ir sugeneruoja apie 70 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Visgi SVV jau daugelį metų susiduria su finansavimo problemomis“, – sako Lukas Baškys, finansų technologijų bendrovės „SME Finance“ pardavimų vadovas Baltijos šalims.
Finansinis raštingumas
Viena iš kliūčių gauti finansavimą – finansinio raštingumo trūkumas. SVV dažnai trūksta žinių tiek įsivertinant finansavimo poreikį, tiek pildant paraiškas ir pateikiant dokumentus, teigia L. Baškys. Be to, samdytis konsultantus, kurie gali pasirūpinti šia dalimi, didžiajai daliai SVV įmonių yra per brangu.
„Iš savo patirties matome, kad dėl mažo finansinio raštingumo dalis įmonių negali tinkamai užpildyti finansavimo paraiškos ir pateikti visų reikalingų dokumentų finansų įstaigoms. Joms sudėtinga pagrįsti skolinimosi poreikį, pasirinkti finansavimo šaltinį ar nurodyti valstybės pagalbos priemones. Taip pat dalis įmonių netinkamai tvarko savo finansinę apskaitą, o tokiu atveju tikimybė gauti paskolą stipriai sumažėja“, – pasakoja L. Baškys.
Eksperto teigimu, šiuo atveju SVV galėtų savo iniciatyva gilinti žinias ir gebėti tiksliai įsivardinti konkretų paskolos poreikį bei reikalingą sumą verslo plėtrai ar investicijoms.
„Dažnai tiek valstybinės, tiek pačios finansavimo įstaigos rengia įvairius seminarus, ruošia viešai prieinamą medžiagą, kuri gali suteikti reikalingos informacijos. Be to, kreipiantis dėl paskolos į finansų įstaigą, naudingų patarimų įprastai pateikia jose dirbantys konsultantai“, – sako „SME Finance“ atstovas.
Mažėjantis bankų polinkis rizikuoti
SVV galimybę gauti finansavimą apsunkina ir sumažėjęs kai kurių didžiųjų bankų polinkis prisiimti riziką. Jie yra linkę dažniau skolinti stambesniems verslams, turintiems geresnį kredito reitingą.
„Lietuvos banko kartu su Konkurencijos taryba šiemet atlikto tyrimo duomenimis, nuo 2019 m. išaugo bankų atmetamų SVV įmonių paskolų paraiškų dalis. Tai lėmė griežtesni bankų reikalavimai, dėl kurių paskolos smulkioms ir vidutinėms įmonės pasidarė mažiau prieinamos. Pavyzdžiui, dėl augančios šių sektorių rizikos dalis bankų atsargiau vertino nekilnojamojo turto ir transporto sektorius“, – pasakoja L. Baškys.
Pasak eksperto, tyrimas taip pat rodo, kad daugelis SVV įmonių kreipiasi tik į vieną ar du bankus ir neišbando kitų alternatyvų.
„Lietuvoje gausu alternatyvių finansuotojų, kurie lanksčiau vertina įmones ir jų skolinimosi galimybes bei turi įvairesnių finansavimo įrankių. Tad smulkioms įmonėms, ieškančioms finansavimo, verta investuoti daugiau laiko į alternatyvų paieškas“, – sako L. Baškys.
Biurokratinė našta
Dar viena priežastis, kuri dažnai užkerta kelią SVV – didelė biurokratinė našta, kuri lydi finansavimo procesą.
„Skolinantis iš tradicinių finansinių įstaigų dažnai reikia pateikti daugybę dokumentų. Didelės įmonės turi galimybę šiam darbui nusisamdyti specialistus iš išorės ar turėti už tai atsakingą žmogų įmonės viduje. SVV tokių išteklių neturi, tad nenuostabu, kad daugelis šių verslų pateiktų paraiškų dėl finansavimo yra nekokybiškos ir būna atmestos“, – teigia „SME Finance“ pardavimų vadovas Baltijos šalims.
Jeigu įmonė neturi išteklių kokybiškai surinkti reikiamų dokumentų, tuomet reikėtų pasidomėti paprastesnėmis finansavimo galimybėmis, pataria L. Baškys. Jo teigimu, padedamos šiuolaikinių technologijų kai kurios finansų įstaigos sugeba įvertinti klientų mokumą bei riziką ir be perteklinės biurokratijos, o, pavyzdžiui, pasiremdamos tik duomenimis apie įmonės apyvartą.
Užstato trūkumas
Dar vienas iš SVV finansavimo galimybes ribojančių veiksnių – įmonėms dažnai trūksta tinkamo užstato už paskolas.
„Finansų įstaigos, teikdamos paskolas verslams, dažnai reikalauja kilnojamojo ir nekilnojamojo užstato. Tačiau smulkiam verslui užstato reikalavimai paprastai yra per aukšti. Pavyzdžiui, įkeičiant transporto priemones prašoma daugiau nei 200 proc., o pastatus ir žemę – 140 proc. paskolos sumos. Tai apriboja SVV skolinimosi galimybes, nes tokios įmonės paprastai turi pakankamai nedaug turto, kurį gali panaudoti kaip užstatą“, – teigia L. Baškys.
Tačiau L. Baškys pažymi, kad yra skolinimosi formų ir galimybių, kurioms užstatas nėra būtinas. Pavyzdžiui, kai kurie finansuotojai teikia paskolas, kurioms iki tam tikros sumos užstato net nereikia. Tokią galimybę suteikia valstybinės, Europos investicijų fondo garantijos arba faktoringo paslauga.
„Nors vis dar egzistuoja nemažai veiksnių, kurie apsunkina SVV skolinimosi galimybes, pastaruoju metu tiek valstybė, tiek finansų įstaigos stengiasi šią problemą spręsti. Smulkiam verslui tereikia ir pačiam įdėti šiek tiek pastangų bei laiko. Tai yra – kreiptis į kelias finansų įstaigas, pasidomėti alternatyviomis skolinimosi galimybėmis bei pagilinti finansinio raštingumo žinias“, – reziumuoja „SME Finance“ pardavimų vadovas Baltijos šalims.
Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners”