Įvairenybės

Seimo Kaimo reikalų komitetas abejoja masinės upelių renatūralizacijos ir daugelio užtvankų griovimo būtinumu

2021 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Komitetas, svarstydamas klausimą dėl upelių renatūralizacijos, išklausė Aplinkos ministerijos informaciją apie Aplinkos apsaugos agentūros įgyvendinamą Bendrosios vandens politikos direktyvą ir Upių baseinų rajonų valdymo planą. Pagal planą, numatoma įgyvendinti upių renatūralizavimo projektus ne mažiau kaip 75 upių ruožuose.

Komiteto nariai kėlė klausimus, ar tikrai reikia keisti daugiau nei pusšimtį metų nusistovėjusių ekosistemų vandens būklę į naują. Juk aplink juos jau susiformavusi natūrali gamtinė ir sociokultūrinė aplinka. Nors Aplinkos ministerijos atsakingi asmenys tvirtino, kad dėl įgyvendinamų projektų nenukentės ūkininkai, aplinkinių žemių savininkai ar gyventojai, tačiau išlieka neaiškus esamo vandens režimo suardymo poveikis ir galimi nuostoliai gamtai, ūkiui ir privačiai vertei.

Posėdyje dalyvavę ūkininkai atkreipė Komiteto narių dėmesį, kad Žemės ūkio ministerijoje nėra melioracijos specialistų, su kuriais būtų galima diskutuoti rūpimais klausimais. Ūkininkai ir melioracijos specialistai prašė skubotai nevykdyti tokio masto projektų, siūlė pirmiausia plačiai juos išdiskutuoti ir priimti visiems naudingus sprendimus.

Žemės ūkio ministerija atkreipė dėmesį, kad melioracijos sistemų veikimui kasmet reikėtų apie 60 mln. eurų, o iš biudžeto skiriama vos apie 12 mln. eurų. Šį klausimą Komitetas nagrinės ateityje, aptardamas Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimo eigą, melioracijai skiriamą finansavimą ir kitus projektus, kurie gerina ūkininkavimo sąlygas.

Aplinkos viceministras Danas Augutis informavo, kad Lietuvoje Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre yra 1229 registruotų ir, tikėtina, apie 300 neregistruotų užtvankų, 98 hidroelektrinės, iš kurių tik 26 įrengti žuvitakiai. Aplinkos apsaugos agentūra nustatė 291 kliūtį žuvų migracijai ant reikšmingų vandeningumo požiūriu upių. Kadangi užtvankos buvo statytos prieš daugelį dešimtmečių, nėra išlikusios jų projektinės dokumentacijos, jos neregistruotos, neprižiūrimos ir keliančios pavojų.

Šiuo metu Aplinkos ministerija perka užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu studijos parengimo paslaugas. Studijos metu bus sisteminama informacija apie statinius, esančius ant upių, iš skirtingų duomenų bazių, be to, turimi duomenys papildomi aktualia technine informacija. Ekspertai studijos metu pateiks rekomendacijas, kokia upių vientisumo atkūrimo priemonė yra reikalinga kiekvienu atveju norint pasiekti geriausią rezultatą.

Komitetas, išklausęs pateiktą informaciją, nutarė, kad šis klausimas bus Komiteto dėmesio centre ir sprendžiamas kompleksiškai, vertinant ne tik poveikį ekosistemoms, bet ir sukuriamą naudą ar nuostolius gamintojams.

Parengė

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius

Tel. (8 5) 239 6845, el. p. Rolandas.Juknevičius@lrs.lt

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą