Teisėsauga, kriminalai

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Algirdas Stončaitis: ar narkotikų dekriminalizavimu siekiama natūralios žmonių atrankos?“

2021 m. lapkričio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimas šiandiena balsuos, ar įteisinti valdančiųjų parengtą ir visuomenę kiršinantį įstatymo projektą, kuriuo siekiama atsisakyti baudžiamosios atsakomybės dėl nedidelio kiekio narkotikų ar psichotropinių medžiagų disponavimo be tikslo jas platinti.

Deja, tikrai liūdina, kad kai kurie Seimo nariai kalba apie narkotikų dekriminalizavimą kaip apie visuotinį gėrį. Dar baisiau, kai girdime tokių pasisakymų, kad narkotikų vartojimas – natūrali žmonių atranka, už kurią Žemė tik padėkos.

Nepaisant tokių vaizdingų, tačiau absurdiškų kalbų, siūlau pažvelgti realybei į akis. Išklausykime tėvus, kurie susiduria su narkotikus vartojančių vaikų ir artimųjų problemomis. Išklausykime ir pačių vartojančių narkotikus nuomones, ką jie apie tai galvoja ir nuo ko prasidėjo jų kaip narkomanų kelias. Paklauskime šimtų, tūkstančių tėvų, kurie jau nepriklausomos Lietuvos laikais dėl narkotikų vartojimo palaidojo savo vaikus. Visų vartojančiųjų narkotikus pradžia buvo tokia pati – pirma tabletė, pirmas dūris, pirmasis dūmas. Kad ir kaip gaila, daugumoje atvejų pradėjus vartoti narkotikus kelio atgal nėra.

Dabar siūloma pritarti įstatymui, atlaisvinančiam ne tik narkotikų dekriminalizavimą, bet ir jų gamybą, perdirbimą, atsisiuntimą ir kitą narkotikų vartojimą. Prieš šio projekto pateikimą Seime buvo kalbama tik apie vadinamosios „žolės“ ir (arba) silpnų narkotinių medžiagų dekriminalizavimą, dabar dekriminalizuojami visi narkotikai. Ar tai reiškia, kad siekiame skatinti narkomaniją?

Vargu ar galima tuo džiaugtis, tačiau reikia paminėti, kad praeitos kadencijos Seimui sugriežtinus atsakomybę už narkotikų vartojimą mirčių, susijusių su šiuo reiškiniu, skaičius sumažėjo. Tačiau žuvusiųjų skaičiai vis dar išlieka dideli, ypač skaudu matyti, kad miršta ir vaikai.

Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, nuo priežasčių, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, mirė: 2017 m. – 110, 2018 m. – 83, 2019 m. – 81, 2020 m. – 61 asmuo. Tarp visų jų yra ir trys nepilnamečiai. Remiantis tuo pačiu šaltiniu, nuo atsitiktinio apsinuodijimo narkotikais ir psichodisleptikais per ketverius metus mirė: 2017 m. – 73, 2018 m. – 51, 2019 m. – 43, 2020 m. – 35 asmenys. Tarp jų netekome vieno nepilnamečio.

Kaip buvęs vienas pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos Kovos su narkotikais padalinio vadovas, galiu teigti, kad organizuotų nusikalstamų grupių nariai sąmoningai įtraukia jaunus žmones į vartojimą tam, kad atsirastų priklausomybė, o už susikaupusias skolos jaunimas verčiamas atidirbti vykdant įvairias nusikalstamas veikas.

Neabejotina, kad bausmė negali būti pagrindinis įrankis ieškant sprendimo. Tačiau teikiamais projektais norima atimti ir ją, kaip bent jau psichologiškai gerai veikiantį įrankį sąmoningiems piliečiams. Taip pat projektuose nėra numatyta kitų poveikio priemonių alternatyvų – nenumatyta galimybė taikyti alternatyvias bausmes ir nesukuriamas tokių bausmių modelis. Taigi visi suprantame, kad vien bausmėmis ir nuobaudomis tikslų nepasieksime, tam reikia kompleksinių poveikio priemonių, kurių šiai dienai nėra tarp siūlymų.

Todėl būtų tikslinga palikti esamą teisinį reguliavimą, papildomai numatant socialines priemones, aktyviau įsitraukiant nevyriausybinėms organizacijoms, bausmių vykdymo sistemos pareigūnams, kitoms institucijoms, taip pat reglamentuojant probacijos pareigūnų veiklą kovojant su šiuo neigiamu reiškiniu. 

Turime rasti sprendimus dėl pagalbos asmenims, jau priklausomiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekvienam, siekiančiam gauti pagalbą, ji turi būti lengvai prieinama. Deja, bet šiuo metu valstybėje neužtikrinama savalaikė, pilnavertė pagalba nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomiems asmenims.

Dekriminalizavus narkotikus pagal teikiamus siūlymus, jų platintojams atsiras galimybė turėti papildomą gynybinę versiją, bus sunkiau įrodyti, kad daroma nusikalstama veika, jų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn taps sudėtingesnis. Dėl to gali atsirasti nusikaltimus darančių asmenų nebaudžiamumo jausmas, didėti narkotikų platinimo apimčių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mastas.

Narkotikų platintojas prie savęs turės tik tokį jų kiekį, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, jį parduos laisvai ar iš slėptuvės, tada vėl pasipildys. Tokie pažeidimai bus retai nustatomi, tik atsitiktinių patikrinimų metu arba gavus informaciją iš piliečių.

Taip pat yra tikimybė, kad gali augti narkotinių medžiagų paklausa, o dekriminalizavus neteisėtą disponavimą visomis be išimties narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kad ir nedideliu kiekiu, tai gali daryti įtaką ypač pavojingų, tokių kaip heroinas, amfetaminas, LSD, kitų sintetinių medžiagų plitimui ir jų vartojimui. Todėl neigiamai bus paveikta visuomenės sveikata, daugės žmonių mirčių, kils papildomos problemos sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, teisėsaugos, švietimo ir kitose srityse…

Ar to tikrai norime?

Algirdas Stončaitis yra Seimo narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą