2020 m. gegužės 13 d. LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo pritarta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) 2019 m. veiklos ataskaitai. VERT pirmininkės Ingos Žilienės pristatymą rasite čia.
Apie svarbiausius įvykius ir nuveiktus darbus bei artimiausioje ateityje laukiančius iššūkius – VERT pirmininkės I. Žilienės interviu.
VERT, kaip institucijai, teko suvaldyti reorganizacijos procesus, kartu užtikrinti ir nepertraukiamą visų funkcijų vykdymą. Kaip sekėsi?
Dviejų institucijų konsolidavimui iš tiesų turėjome labai trumpą terminą, per kurį reikėjo ir parengti bei pakeisti visus būtinus teisės aktus, sutartis, perkelti personalą, laikantis visų Darbo kodekse numatytų terminų ir procedūrų, pertvarkyti IT sistemas, kad būtų tinkamos vienos institucijos darbui, ir daug kitų procesų. Džiaugiuosi, kad šiame procese tiek VKEKK, tiek VEI darbuotojų komanda dirbo motyvuotai ir susitelkusi bendram tikslui. Taip pat džiugu, kad nepraradome darbuotojų, o kaip tik – sustiprėjome, tad galiu sakyti, kad dabar esame stipresni savo kompetencijomis. Darbai nelaukė, artėjo ruduo, reikėjo priimti svarbius sprendimus ir dėl investicinių projektų, ir dėl kainų, organizuoti atsinaujinančios energetikos aukcioną, spręsti įvairius techninio pobūdžio klausimus. Natūralu, kai institucija išauga iki 200 darbuotojų, būna nesklandumų, bet juk visada padeda dialogo metodas – tuo keliu ir einame. Susidėliojom prioritetus, svarbiausius darbus 2020 metams – jau priimti itin reikšmingi Lietuvai sprendimai dėl elektros sinchronizacijos projekto su kontinentine Europa, organizuojami technologiškai neutralūs aukcionai iš atsinaujinančių energijos išteklių, sprendžiami visi aktualūs visuomenei ir rinkai klausimai.
Pereinant prie svarbiausių darbų. Itin reikšminga atsakomybė ir derybinės pastangos VERT tenka derinant tarpvalstybinius investicinius projektus. Priimtas sprendimas dėl sinchronizacijos, kokie tolimesni veiksmai?
Lietuvos energetikos reguliavimo institucija – VERT – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projekto antrą etapą suderino 2020 m. balandžio mėnesį, taip pat pasirašytas bendras visų reguliuotojų – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – susitarimas dėl tarpvalstybinio kaštų pasidalijimo. Tai svarbus žingsnis, kurį gavę perdavimo sistemų operatoriai gali teikti paraišką Europos Komisijai dėl finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Perdavimo sistemų operatoriai iki gegužės 27 d. turi kreiptis dėl paramos gavimo. Sinchronizacijos antro etapo bendri kaštai, tenkantys Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai, yra daugiau nei 1, 2 mln. Eur, tik Lietuvai – 474 mln. Eur. ES lėšomis galima finansuoti iki 75 proc. antro etapo sinchronizacijos projektų vertės – tai maksimali galima parama energetikos infrastruktūros projektams. Džiugu, kad visų keturių šalių nacionaliniai energetikos reguliuotojai, suprasdami integracijos į kontinentinės Europos tinklą svarbą, užtikrino sklandų projekto derinimo procesą ir efektyvų bendradarbiavimą. Pasirašytas bendras susitarimas dėl tarpvalstybinio kaštų pasidalijimo užtikrina sėkmingą tolesnį projekto įgyvendinimą.
Savo ruožtu VERT dėjo ir dės visas pastangas, kad, siekiant energetinės nepriklausomybės ir saugumo, Lietuvos vartotojai patirtų kuo mažesnę finansinę naštą. Visišką sinchronizaciją su kontinentine Europa tikimasi turėti iki 2025 m. pabaigos.
Ruošiantis elektros energetikos sektoriaus liberalizacijai, kai ir buitiniai vartotojai rinksis elektros energijos tiekėją, VERT suderino investicijų į išmaniąją apskaitą projektą. Kokią tai naudą duos vartotojui? Koks vaidmuo teks reguliuotojui, kai galutinės kainos nebebus nustatomos?
VERT suderinta išmaniosios apskaitos projekto bendra vertė yra 147 mln. Eur – nuo pateikto derinti pirminio projekto jo vertė sumažėjo 79 mln. Eur. Pirminiame projekte buvo numatyta kartu diegti išmaniąją gamtinių dujų apskaitą. Tačiau, VERT analizuojant tiek ekonominius aspektus, tiek projekto įgyvendinimo laiką, buvo nuspręsta atsisakyti investicijų į išmaniuosius skaitiklius dujų sektoriuje. Išmanieji skaitikliai bus diegiami elektros energijos vartotojams – 100 proc. komerciniams ir 54 proc. buitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 1000 kWh per metus. Remiantis Europos šalių patirtimi, įdiegus išmaniąją apskaitą elektros energijos suvartojimas vidutiniškai mažėja iki 6 proc., todėl galutinė sąskaita vartotojams už elektros energiją turėtų mažėti.
Liberalizuojant elektros energetikos rinką, svarbu ir tai, kad, įdiegus išmaniąją apskaitą, vartotojai galės įsitraukti į energetikos rinką, rinktis lankstesnius atsiskaitymo už elektros energiją planus pagal mėnesio suvartojimą, palyginti savo ir panašių vartotojų suvartojimą, gaus detalius duomenis ir galės priimti sprendimus dėl taupymo, keisti vartojimo įpročius ar tiekėją. Įdiegus išmaniuosius skaitiklius, elektros energijos tiekėjai galėtų pasiūlyti vartotojams naujų bei inovatyvių paslaugų valdant vartojimą piko ir ne piko metu.
Reguliuotojo vaidmuo, be abejo, keisis. Tačiau galutinio tarifo infrastruktūrinės dedamosios (monopolinės paslaugos) ir toliau bus nustatomos reguliuotojo, atsižvelgiant tiek į nacionalinius, tiek į Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. VERT didesnį dėmesį turės nukreipti į tiekimo rinką – ar vartotojams paslaugos teikiamos skaidriais, nediskriminaciniais pagrindais, ar tiekėjai nepiktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje ir pan. Ir, žinoma, visame šiame kontekste nebus pamirštos ir socialiai pažeidžiamų vartotojų grupės – VERT nustatys garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainą.
2019 m. pirmą kartą buvo suorganizuotas atsinaujinančios energetikos technologiškai neutralus aukcionas. Šiam procesui buvo kruopščiai ruošiamasi, informuojami rinkos dalyviai, nes visiems tai buvo naujas dalykas. Ką parodė pirmojo aukciono rezultatai?
Pirma, aukcioną laimėjo vienas gamintojas iš atsinaujinančių energijos išteklių, pasiūlęs 0 Eur/MWh kainos priedą visai 2019 metais pasiūlytai skatinimo kvotai – 0,3 TWh. Tai signalas rinkai, kad gamintojai iš atsinaujinančių energijos išteklių gali veikti rinkos sąlygomis be valstybės skatinimo. Antra, VERT, kaip aukcioną organizuojanti institucija, galėjo identifikuoti tobulintinas teisės aktų vietas, todėl, artėjant naujam aukcionui, kuris bus skelbiamas 2020 m. gegužės 29 d., buvo pakeisti Aukcionų nuostatai – tiek sumažinant perteklines administracines procedūras, tiek palengvinant pasiruošimą ir dokumentų teikimą aukciono dalyviams.
Gamtinių dujų sektoriuje VERT teko priimti itin skubius sprendimus pasikeitus suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo finansavimo modeliui ir Seimui priėmus sprendimą dėl SGD terminalo išpirkimo po 2024 m. Kaip keitėsi gamtinių dujų saugumo dedamoji?
Pagal naują finansavimo modelį, kurį buvo galima įgyvendinti tik po to, kai Seimas nusprendė, jog Lietuvai reikės SGD terminalo ir po 2024 m., VERT nustatė apie 38 proc. mažesnę gamtinių dujų saugumo dedamąją, kuri jau įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Tikrai džiugu, kad visų atsakingų institucijų – Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos, Energetikos ministerijos, VERT – koordinuoti sprendimai tiek dėl Lietuvos energetinio saugumo, sudarant konkurencines sąlygas gamtinių dujų importo rinkoje, tiek dėl SGD terminalo išlaikymo mažinimo gamtinių dujų vartotojams per metus leis sutaupyti 36 mln. Eur. Ir šią naudą jau dabar dalijasi tiek buitiniai vartotojai, tiek verslas.
Šilumos sektoriuje reguliavimo aplinka nusistovėjo, tikimasi, kad jau šiemet VERT gaus gerokai kokybiškesnes reguliavimo apskaitos finansines ataskaitas, ir tai leis reguliuotojui operatyviau priimti sprendimus dėl atskirų ūkio subjektų kainų. Kam didžiausias dėmesys bus skiriamas artimiausiu metu?
Kainodara išlieka vienas svarbiausių akcentų, auga konkurencija tarp šilumos gamintojų, rinkoje atsiranda naujų technologijų, būtina spręsti, kaip lanksčiau reaguoti į jau besikeičiančius poreikius tiek vartotojui, tiek verslui. Be to, VERT turės priimti sprendimus ir dėl skatinimo priemonių ūkio subjektams, kurie ir toliau investuos į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, priemones, užtikrinančias energijos vartojimo efektyvumo didinimą.
Kaip ir visame pasaulyje, energetikos sektoriuje svarbus COVID 19 faktoriaus suvaldymas. Šilumos sąskaitos, kurios pareikalauja reikšmingos namų ūkio biudžeto dalies, yra ypač jautrus klausimas socialiai pažeidžiamai vartotojų grupei. Todėl VERT turės priimti sprendimus, kad, esant vartotojų nemokumui ir šilumos tiekimo įmonei netekus dalies pajamų, būtų užtikrintas patikimas ir kokybiškas šilumos tiekimas.
Vandens sektoriuje 2019 metai išsiskyrė pranešimais apie vartotojams tiekiamą Higienos normos reikalavimų neatitinkantį geriamąjį vandenį. Šiuo klausimu VERT taip pat ėmėsi iniciatyvos?
Tikrai taip. Dabar daug dėmesio skiriama geriamojo vandens kokybei užtikrinti – tam pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. VERT, gavusi informaciją iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apie tai, kad geriamasis vanduo neatitinka kokybės reikalavimų, gali imtis priemonių, nes geriamojo vandens kokybė – viena iš reguliuojamos veiklos sąlygų. To neužtikrinant, įmonė gali būti įspėta, o nesikeičiant situacijai – svarstomas klausimas dėl licencijos sustabdymo ar net naikinimo. VERT jau turi ir pirmą atvejį, kai teko skirti baudą vienai iš įmonių. Tikimės, kad po šio sprendimo įmonė kartu su savivaldybe imsis konkrečių veiksmų – investuos į geriamojo vandens infrastruktūrą ir vartotojai galės gauti tinkamos kokybės geriamąjį vandenį.
Nuo 2019 m. liepos mėn. VERT reguliuoja naują sektorių – prekybą nefasuotais naftos produktais. Kokie esminiai momentai?
Anksčiau leidimus didmeninei ir mažmeninei prekybai naftos produktais išduodavo savivaldybių administracijos. Nuo 2019 m. liepos 1 d. tai centralizuotai daro VERT. Perduodant šią funkciją VERT, įstatymų leidėjo tikslas buvo skaidrinti šį sektorių. VERT glaudžiai bendradarbiauja su Valstybine mokesčių inspekcija, nuolat keičiamasi informacija. Tuo atveju, jeigu gaunama informacija, jog turintys leidimus verstis prekyba naftos produktais ūkio subjektai turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, VERT suteikta teisė stabdyti leidimus šiai veiklai. Vien per 2019 metų antrą pusmetį VERT prižiūrimi ūkio subjektai valstybei buvo įsiskolinę 1,42 mln. Eur. Tačiau VERT operatyviai reagavus ir imantis veiksmų dėl leidimo verstis prekyba naftos produktais stabdymo, valstybės biudžetui buvo sumokėta 1,29 mln. Eur suma.
Kalbant apie ateitį, dar matome tobulintinų leidimų išdavimo, aktualios informacijos atspindėjimo leidimų informacinėje sistemoje aspektų.
Na ir pabaigai, VERT, nepaisant išaugusios funkcijų apimties, patenka tarp geriausių verslo priežiūros institucijų Lietuvoje, kuri užtikrina kvalifikuotą ir rinkos dalyvių poreikius atitinkantį konsultavimą bei metodinės pagalbos teikimą. Bet tikriausiai turim dar namų darbų?
Tikrai taip. VERT siekis – būti inovatyvia ir pagalbą teikiančia institucija tiek vartotojui, tiek rinkos dalyviams. Šiuo atveju Ekonomikos ir inovacijų ministerija atliko „Švieslentės“ tyrimą dėl taikomų reguliavimo metodų ūkio subjektams. VERT ypatingą dėmesį skiria ūkio subjektų metodinei pagalbai. Net ir kreipiantis į VERT konkrečiu klausimu vienam ūkio subjektui, rengiamas platesnis, apibendrintas išaiškinimas visam sektoriui, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Kaip pavyzdys, patvirtinus sąlygas, kaip turi būti atliekama reguliuojamos veiklos ataskaitų patikra, buvo susisteminta informacija pagal gaunamus paklausimus ir atsakymai viešai paskelbti www.vert.lt. Tai labai palengvina abipusį bendradarbiavimą su reguliuojamomis įmonėmis, kartu mažėja administracinė našta, darbas tampa spartesnis, žinant, kad dauguma institucijų ir ūkio subjektų susiduria su kvalifikuoto personalo trūkumu. VERT nuolat siekia gauti grįžtamąjį ryšį tiek dėl priimtų teisės aktų aiškumo, tiek dėl darbuotojų kvalifikacijos teikiant konsultacijas reguliavimo klausimais. Tikiuosi, kad itin sudėtingais klausimais bus diskutuojama ir sprendimus rasime!
2020 metais VERT kelia sau tikslą toliau išlaikyti efektyvų bendradarbiavimą su rinkos dalyviais, skatinti inovacijų diegimą, įgyvendinti skatinamąjį reguliavimą, taip pat užtikrinti pasirengimą elektros energijos rinkos liberalizavimui 2021 metais, kuris palies buitinius vartotojus, ir tam būtina padaryti „namų darbus“, užtikrinant geriausių sprendimų paiešką. Iš techninės pusės VERT prioritetų sąraše – inovatyvių ir laiku atliktų energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės priemonių įgyvendinimas.
Europos Sąjungos integracijos srityje VERT, bendradarbiaudama su kitų šalių reguliuotojais ir juos vienijančiomis organizacijomis – Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER) ir Europos energetikos reguliuotojų taryba (CEER), nuosekliai į Lietuvos teisinę bazę perkelia ES elektros energetikos ir gamtinių dujų tinklų kodeksų nuostatas, siekiant vieningos bendros rinkos, įgyvendina „Švarios energijos dokumentų paketo“ teisinius pasiūlymus.
Pristatant 2019 metais nuveiktus darbus, kartu noriu padėkoti kolektyvui, kad dirbome išvien, siekdami užsibrėžtų tikslų, nors praėję metai buvo labai dinamiški ir turėjome nelengvų momentų. Dėkoju ir kolegoms iš kitų valstybės institucijų už glaudų bendradarbiavimą. Ačiū!
Pranešimą paskelbė: Aistė Griškonytė, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
