Seimas, apsvarstęs, bendru sutarimu pritarė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo projektui Nr. XIIIP-5293(3), kuriuo siūloma padidinti įstatyme nustatytus minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Tokie pakeitimai neleistų atsirasti nepagrįstai minimalių ir maksimalių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų sanklotai („persidengimui“), o nuo 2021 m. sausio 1 d., nustačius 642 eurų minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir 177 eurų bazinį dydį (BD), minimalūs kvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.
Nuo liepos 1 d. siūloma socialinių paslaugų srities darbuotojams įstatymo prieduose numatytus minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 30 proc. vietoje šiuo metu esamų 20 proc., taip pat numatoma padidinti procentinius dydžius už socialinių paslaugų srities darbuotojų turimas kvalifikacines kategorijas.
Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, būtų mokamas ne padidintas darbo užmokestis, kaip buvo numatyta iki šiol, o priemoka, nes biudžetinės įstaigos darbuotojui, kuriam nustatytas maksimalus pareiginės algos koeficientas, padidinti jį už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, jau nebūtų galima. Siūloma nustatyti, kad priemoka už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, siektų iki 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio ir nebūtų įskaitoma į priemokų kitais pagrindais ir pareiginės algos kintamosios dalies sumą.
Biudžetinės įstaigos darbuotojui, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų ar užduočių sudėtingumą, mastą ir pobūdį, gali būti skiriamos šios priemokos:
1) už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė;
2) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas;
3) už papildomų funkcijų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą;
4) už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
1–3 punktuose nustatytos priemokos gali siekti iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio ir gali būti skiriamos ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos. Šių priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 proc. nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
4 punkte nustatyta priemoka gali siekti iki 20 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio ir gali būti skiriama iki darbo, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, pabaigos.
Priemoka už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų nebūtų skiriama, jei biudžetinės įstaigos darbuotojui karantino metu taikomi specialiuose įstatymuose nustatyti darbo apmokėjimo dydžiai.
Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams ir atlikėjams priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 160 proc. nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, neįskaičiuojant priemokos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
Siūloma, kad greta įstatyme jau įtvirtintų sąlygų, biudžetinių įstaigų darbuotojams gali būti skiriamos premijos, neviršijant biudžetinės įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų ir darbdavio ir darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais.
Taip pat siūloma tikslinti įstatymo 11 straipsnį, nustatant konkrečius dydžius už darbą poilsio dieną, švenčių dieną, naktį ir viršvalandžius:
- Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, švenčių dieną mokamas dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
- Už darbą naktį ir viršvalandinį darbą mokamas pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – dviejų su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžių užmokestis.
- Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš šio straipsnio 1–2 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
