Įvairenybės

Savo žemėje važinėjant keturračiais privalu laikytis tų pačių taisyklių

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal Kelių eismo taisykles keturračiais galima važiuoti tik tais pačiais keliais, kaip ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis. Važinėti bekele, natūralia miško paklote ir paviršinių vandens telkinių dugnu draudžiama, nes tai daro didžiulę žalą gamtai. Ši taisyklė su tam tikromis išimtimis galioja ir privačioje žemėje.

Pastaruoju metu buvo užfiksuotas atvejis, kai ūkininkas leido savo žemėje rengti keturračių ir motociklų varžybas, kurioms sutikimo nebuvo davusi savivaldybė. Jų metu važinėta per laukus, pievas, buvo niokojama ir per privačią žemę tekanti upė. Dalis jos patenka į ichtiologinio draustinio teritoriją. Dėl to nukentėjo ne tik žuvų ištekliai, bet ir kita dugno fauna. Šiuo metu įvykį tiria Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

„Apmaudu, kai varžybų organizatoriai taip paviršutiniškai žiūri tiek į gamtosaugą, tiek į savo bei kolegų, kurie organizuoja panašias varžybas, reputaciją. Niokoti privačią valdą yra viena, bet važinėti upės (ypač upės, kuri yra šalia ichtiologinio draustinio) vaga visiškai ją subjaurojant bei teršiant, tai jau cinizmo viršūnė“, – vertina aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą keturračiais, kaip ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis, draudžiama važiuoti ne keliais išskyrus atvejus, kai asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ar valdytojų sutikimą jas naudoja žemės ūkio, miškų ūkio ar kitai būtinai ūkinei veiklai vykdyti. 

Šis draudimas negalioja likviduojant ekstremaliųjų įvykių ar avarijų padarinius, saugant valstybės sieną, užtikrinant viešąją tvarką, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolę, per karinius mokymus ar pratybas, užsiimant gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo veiklomis. 

Visomis motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti paviršinių vandens telkinių, taip pat ir esančių privačioje žemėje, apsauginėmis juostomis, dugnu. Leidžiama važiuoti tik per brastas, kurios teisės aktais pripažintos kelių dalimis, kai vyksta žmonių paieška ir gelbėjimas, likviduojami ekstremaliųjų įvykių ar avarijų padariniai, saugant valstybės sieną, siekiant užtikrinti viešąją tvarką, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taip pat kai tvarkomi paviršiniai vandens telkiniai, atliekami jų būklės tyrimai, inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbai, nustatytose vietose nuleidžiant ar ištraukiant plaukiojimo priemones. 

Rengiant sporto varžybas ar pratybas, jei numatoma nesilaikyti nurodytųjų reikalavimų, būtina gauti savivaldybės leidimą.

Keturračių vairuotojams už miško paklotės niokojimą gresia baudos, be to, jie turės atlyginti aplinkai padarytą žalą. Baudos už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę gali siekti iki 300 eurų. Jei vandens telkiniuose vykdoma veikla, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidėjui gresia bauda iki 560 eurų. Jei toks pažeidimas bus padarytas pakartotinai – iki 1,2 tūkst. eurų. Pažeidėjui teks atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Pranešimą paskelbė: Giedrė Budvytienė, LR aplinkos ministerija

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą