Verslas

Realiausias būdas mažinti šilumos kainas Ukmergėje – savivaldybės ir verslo bendradarbiavimas

Šilumą Ukmergės rajonui tiekiančios bendrovės „Miesto energija” vadovai primena, kad rajono savivaldybei jie ne kartą teikė siūlymus, kaip reikėtų didinti šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumą. Bendrovės ekspertai buvo nurodę, kaip galima protingai išnaudoti šilumos kainų mažinimo rezervus. „Miesto energija” dar 2006 m. ir 2009 m. savivaldybei siūlė papildomus investicinius projektus, kurie būtų leidę padidinti šilumos ūkio efektyvumą ir sumažinti gamybos kaštus, tačiau vietos politikų pritarimo nesulaukė. Kaip teigia „Miesto energiją” valdančios įmonės „E energija” generalinis direktorius Virginijus Strioga, Ukmergės rajono savivaldybė šilumos ūkio nuomos konkursą 2000 m. paskelbė todėl, kad neturėjo lėšų, kurios būtinos efektyviai eksploatuoti šilumos ūkį ir investuoti į jo efektyvumą. Ūkį eksploatuojančios savivaldybės įmonės tuo metu skendėjo skolose. Laimėjusi konkursą, „Miesto energija” investavo į šilumos ūkio modernizaciją, per nuomos mokestį išmokėjo savivaldybės įmonių skolas ir jau įvykdė visas didžiausias investicijas, dėl kurių su savivaldybe buvo sutarta prieš dešimtmetį. „Tai iš dalies paaiškina, kodėl savivaldybė vienašališkai nutraukė sutartį būtent dabar, kai iki sutarties galiojimo pabaigos liko penkeri metams. Vis dėlto, nors „Miesto energija” sėkmingai įvykdė šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumo didinimo įsipareigojimus, dar yra rezervų mažinti kainas didinant efektyvumą ir keičiant naudojamo kuro rūšį. Tačiau tam, kad galėtume priimti geriausius sprendimus, būtinas ir savivaldybės bendradarbiavimas” , – sako V. Strioga. Anot „Miesto energijos” generalinio direktoriaus Artūro Stravinsko, „Miesto energija”, kaip ir buvo įsipareigojusi, per dešimt metų reikšmingai pagerino šilumos ūkio efektyvumo rodiklius. Katilinių naudingo veiksmo koeficientas padidėjo 11 proc., lyginamosios elektros energijos sąnaudos sumažėjo 67 proc., lyginamosios technologinio vandens sąnaudos sumažėjo 83 proc., o techniniai nuostoliai – 50 proc. Verslininkai primena, kad sudarant nuomos sutartį buvo numatyta 2000-2010 m. aktyviai investuoti į šilumos ūkį. Tam buvo skiriamos bendrovės nuosavos lėšos ir veiklos pelnas, o investicijų atsipirkimas paskirstytas per visą 15 metų sutarties galiojimo laikotarpį. Dalį bendrovės investicijų sudarė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolos lėšos, skirtos Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimui ir efektyvumo didinimui. Todėl net prasidėjus sunkmečiui ir bankams gerokai apribojus paskolų teikimą, bendrovė pajėgė vykdyti savo įsipareigojimus bei skirti lėšų naujoms investicijoms. 2015 m. visas bendrovei išnuomotas ir naujai sukurtas turtas savivaldybei būtų perduotas už simbolinę 1 lito kainą. Atsiradus galimybei pasinaudoti Europos sąjungos paramos lėšomis, skirtomis Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo modernizacijai, „Miesto energija” rengė projektus, kurie leistų dar padidinti šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumą. Bendrovė 2006 m. pateikė savivaldybės tarybai svarstyti kogeneracinės elektrinės projektą. Juo siūlyta sumažinti šilumos gamybos kaštus pertvarkant vieną rajono katilinių ir papildomai pritaikant ją elektros gamybai. Numatyta projekto vertė – 12 mln. litų; 50 proc. projekto vertės būtų buvę finansuojama ES lėšomis. Be to, „Miesto energija” planavo savo lėšomis padengti paraiškos ir techninių dokumentų rengimo sąnaudas. 2009 m. savivaldybė atmetė dar du investuotojų pasiūlytus projektus, skirtus mažinti šilumos kainą. Siūlyta nedideliais kaštais atlikti „E energija” grupės bendrovei priklausančios biokuro katilinės patobulinimus ir prijungti ją prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo bei sujungti katilinių RK-1 ir RK-2 šilumos tiekimo sistemas. Įgyvendinus pirmąjį projektą, šilumos kainą leistų sumažinti pigesnio nei dujos vietinio biokuro naudojimas, o atskirų šilumos tiekimo sistemų sujungimas į vieną padėtų gerokai sumažinti techninius nuostolius ir kuro sunaudojimą.

Parašykite komentarą