Studijos

Raitelę „užkerėjo“ ne tik žirgai, bet ir agronomija su ekologijos prieskoniu

Konkūrų, jojimo šuoliais per kliūtis varžybose laisvalaikiu dalyvaujančios Vytautės Bedalytės tiesioginės darbo pareigos ne vieno ausiai šiandien skamba solidžiai ir neįprastai: ji yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Pasvalio biuro specialistė. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) žiniomis pasikausčiusi Vytautė patarimų šiandien turi ne tik žemdirbiams, bet ir agrosektoriaus perspektyvomis abejojantiems profesiją besirenkantiems jauniems žmonėms. LŽŪKT Pasvalio biuro specialistei antrina ir darbdaviai: išmanantiesiems, ką talpina sąvokos „ekologija“ ir „agronomija“, jau šiandien atsiveria labai plačios galimybės.

Rado tai, ko ieškojo

„Nuolat girdžiu nuomonių, esą regionuose jaunimui nėra ką veikti, nuobodu gyventi, todėl išvažiavusieji studijuoti visomis išgalėmis stengiasi užsikabinti  didmiesčiuose. O man norėtųsi paraginti: atsibuskite, žmonės, niekur nėra geriau kaip savame krašte. Su mūsų kelių infrastruktūra atokiausią Lietuvos vietą ir net kaimynų latvių sostinę Rygą galime pasiekti kada panorėję. O gyvenimą ir veiklą gamtoje bet kuris sveikatos ekspertas įvardys kaip emociškai nepalyginti vertingesnį variantą nei valandos, praleistos biure palinkus prie kompiuterio“, – kalba Vytautė, atviraujanti, kad jos pačios vaikystė buvo ypatinga. Mergina užaugo tėvų ūkyje, atsidavusi savo pomėgiui – žirgams. Paklausta, ar mama nesibaimino leisdama jai, tuomet 17-metei, startuoti konkūrų varžybose,  pašnekovė tik šypsosi, nes, jos žodžiais, žirgais seniai „užkerėta“ visa šeima. Žinoma Pušaloto krašto žirgininkė buvo Vytautės močiutė Lida Zaveckienė, ne vienerius metus auginusi ir veisusi lietuviško genofondo pasididžiavimą – arklius žemaitukus. Žirgininkystei neabejingi ir abu merginos tėvai.

Pati Vytautė šiuo metu ne tik augina sportinius žirgus, dalyvauja varžybose, bet ir treniruoja vaikus.  Pašnekovė su šypsena teigia, kad po veiklų žirgyne jos auklėtinių tėvai pasakoja savo atžalose pastebintys teigiamus ne tik sportinius, bet ir darbinius įgūdžius.

„Baiginėdama mokyklą svarsčiau, kur link sukti – arčiau žirgų ar ūkio. Vis dėlto nusvėrė vidinis poreikis būti laukuose, turėti galimybę nuolat jausti gamtos pulsą ir matyti jos grožį. Tad agronomija ir buvo tai, ko reikėjo“, – pasakoja Vytautė, pastebėdama, kad tarp jos bendramokslių buvo ir miesto žmonių, kuriems studijos sekėsi puikiai, nes šiuolaikinė agronomija jiems atrodo įdomi, perspektyvi sritis, atverianti plačias profesines galimybes.

Magistrantūros studijoms tame pačiame VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete V. Bedalytė yra pasirinkusi programą Agroekosistemos ir tvirtina tuo labai besidžiaugianti.

Aukščiausias įvertinimas – ūkininkų pasitikėjimas

„Pasvalio rajone turime apie 400 ūkių. Tarp jų tik 5 maži yra ekologiniai. Tačiau žemės ūkis sparčiai keičiasi, einama link tvarios žemdirbystės, kurioje stengiamasi naudoti mažiau cheminių trąšų, pesticidų. Pasirinktoje studijų programoje plačiai kalbama apie ekologinį ūkininkavimą, būtinybę saugoti gamtą. Iš tiesų nėra gerų ar blogų augalų ar gyvių – viskas yra bendros ekosistemos dalis, ir ūkininkaudami turime išmokti su jais visais sugyventi gražiuoju. Todėl ir noriu užbėgti įvykiams už akių – kai ūkininkai ims masiškai domėtis aplinkai draugiškomis technologijomis, galėsiu profesionaliai atsakyti į jų klausimus“, – magistrantūros studijų programos Agroekosistemos pasirinkimą argumentuoja V. Bedalytė, pastebėdama, kad išmintingai dirbant žemę, auginant tam tikrus tarpinius augalus, puikių ekonominių rezultatų galima pasiekti nekenkiant gamtai.

Paklausta, ar patyrusiems vietos žemdirbiams jaunoji konsultantė yra autoritetas, Vytautė teigia, kad ir su labai gerai išmanančiais technologijas solidaus amžiaus ūkininkais lengvai randanti bendrą kalbą, nes daugelis jų yra matę merginą ir vairuojančią traktorių, ir į elevatorių vežančią grūdus.  Tai yra įrodymas, kad Vytautė ne tik teoriškai, bet ir praktiškai išmano tai, ką kalba.

Dvigubai didesnės karjeros galimybes 

VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programos Agroekosistemos komiteto pirmininkės docentės dr. Rita Pupalienės teigimu, šios programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos magistrus, gebančius dirbti į ateitį orientuotą agronominį darbą: formuoti įvairaus intensyvumo agroekosistemas, didinti jų tvarumą ir produktyvumą, valdyti ekologinius procesus žemės ūkyje , t. y. užsiimti tuo, ką jau daro magistrantė Vytautė. Tačiau tai – tik viena šios programos suteikiamų galimybių.

Agroekosistemos yra tarpkryptinė studijų programa – studijuojantieji ne tik gilina agronomines žinias, bet ir daug sužino apie ekologiją žemės ūkio gamyboje. Šiuo Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu teikiant paramą prioritetas yra tausojančioji žemdirbystė, agroekologinių priemonių diegimas, todėl šios srities žinios tampa vis aktualesnės ir ūkininkams, ir jų konsultantams, ir viešajame sektoriuje dirbantiems specialistams“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos atstovė, atkreipianti dėmesį, kad baigusieji magistrantūros studijų programą Agroekosistemos įgyja gyvybės mokslų magistro diplomą ir dvigubai didesnes galimybes siekti karjeros. Kvalifikuoti specialistai  laukiami agroverslo įmonėse, konsultavimo ir ekspertinio vertinimo tarnybose, mokslo, ekologinio maisto žaliavų gamybos ir vadybos, ekologinio žemės ūkio sertifikavimo, natūralių išteklių valdymo,agroaplinkosaugos srityse veikiančiose įstaigose.

Darbdaviams aktualu tai, kad programos Agroekosistemos absolventai išmano intensyviosios, tausojančiosios ir ekologinės žemdirbystės sistemų ypatumus, plėtros kryptis ir tendencijas, biologinės įvairovės reikšmę ir jos išsaugojimo būdus. Kvalifikuoti specialistai geba valdyti ekologinius procesus žemės ūkyje , formuoti pasėlių bendrijų ir agroekosistemų produktyvumą nuolat kintančiomis sąlygomis, argumentuotai pateikti apibendrintą informaciją, kūrybiškai taikyti giminingų sričių žinias praktikoje, naudotis informacijos paieškos sistemomis ir geografinės informacijos sistemomis (GIS).

Iš darbdavių – gera žinia planuojantiems studijas

AB „AUGA group“ Lietuvoje ir už jos ribų garsėja ne tik plačiu ekologiškų maisto produktų asortimentu, bet ir sėkmingai vystomu tvaraus ūkininkavimo modeliu, pagrįstu naujomis, gamtai draugiškomis technologijomis. Įmonių grupėje, kuri valdo apie 39 tūkst. ha ekologiškai sertifikuotų plotų, šiuo metu dirba daugiau nei dvi dešimtys VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto absolventų. Tarp jų – ir įgijusieji magistro studijų programos Agroekosistemos diplomą.

AB „AUGA group“ personalo departamento direktorės Viktorijos Gružauskienės teigimu, žemės ūkio persiorientavimas į ekologiškas ir tvarias technologijas yra neišvengiamas procesas, siekiant mažinti šiltnamio efektą bei galvojant apie planetos ateitį. Tačiau siekiant pokyčių, reikia turėti atitinkamų žinių ir kompetencijų, todėl agronomijos specialistams tai atveria ypač plačias karjeros galimybes.

„Ekologiško maisto gamyba be kainos gamtai yra mūsų prioritetas. Esame išsikėlę tikslą iki 2030 m. tapti klimatui neutralia bendrove. Mūsų ūkiai laikosi ekologinės gamybos reikalavimų augalus tręšti natūraliomis trąšomis, nenaudojant pesticidų ar kitokių chemikalų. Taip pat siekiame sukurti tvarią maisto gamybos grandinę, nes šiuo metu žemės ūkis generuoja beveik ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulyje. Siekdama prisidėti prie pokyčių, AB „AUGA group“ kuria ir diegia įvairias inovatyvias technologijas – biodujų infrastruktūrą ir jomis varomos žemės ūkio technikos sukūrimą, specializuotus pašarus gyvuliams, taiko regeneracinės sėjomainos metodiką. 2021 m. AB „AUGA group“ pristatė pirmąjį technologinių projektų rezultatą – hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių „AUGA M1“, skirtą profesionaliam naudojimui. Jis padės tvariau atlikti žemės ūkio darbus nenaudojant iškastinio kuro. Todėl ne tik laukiame universitete parengtų specialistų, bet ir auginamės juos patys, kviesdami Agronomijos, Agroekosistemų ir kitų VDU Žemės ūkio akademijos studijų programų studentus pas mus atlikti praktikas, o vėliau ir įsidarbinti. Dažnai tenka bendrauti su jaunimu bei išgirsti klausimą, kaip rašyti CV, kad būčiau priimtas į darbą. Atsakau, kad svarbiausia šiuo atveju yra degančios jauno žmogaus akys, noras keisti pasaulį į gera ir pastangos tobulėti pačiam“, – teigia V. Gružauskienė, ragindama karjeros kelią besirenkančius abiturientus vadovautis ne senais stereotipais apie žemės ūkį, o realiu moderniu jo vaizdu.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šernienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

Parašykite komentarą