Nuo šiandien, vasario 25 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyksta 17-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Parodoje bus pristatyti ir trys Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto (LEU IF) Lietuvos istorijos katedros prof. dr. Raimondos Ragauskienės leidiniai.
Vasario 26 d. (penktadienį) 14 val. 3.2 salėje vyks Lietuvos istorijos instituto išleistos prof. dr. R. Ragauskienės knygos „Dingę istorijoje. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvai“ (Vilnius, 2015) pristatymas. Dalyvauja: autorė, dr. Artūras Dubonis, prof. dr. Rimvydas Petrauskas, doc. dr. Eugenijus Saviščevas.
Monografijoje plėtojama atminties dinamikos tyrimų tradicija. Ankstyvieji pavieniai rinkiniai siekia XIV–XV a. sandūrą, tačiau būtent XVI a. įvyko proveržis, dėl kurio ėmė formuotis privatūs archyvai. Jį lėmė įvykęs lūžis rašto kultūroje ir vykdytos valstybės reformos. Autorė į privačius archyvus žvelgia kaip į įvairiapusį ir besikeičiantį socialinį, kultūrinį fenomeną, analizuoja, kaip archyvus suprato to meto privilegijuotoji visuomenės dalis, kokias archyvalijas stengėsi išsaugoti ir ką jiems archyvai apskritai reiškė, atskleidžia dokumentų rinkinių kūrimo, medžiagos atrankos, tvarkymo, saugojimo ypatybes. Tyrimo rezultatai yra svarbūs archyvotyrai, leidžia pažinti įvairius bajorijos kasdienybės aspektus, yra vertingas duomenų šaltinis genealogijos, žemėvaldos ir daugelio kitų klausimų tyrinėjimams.
Vasario 26 d. 15 val. 5.1 salėje – leidyklos „Terra Publica“ išleistos knygos „Prie stalo visa Lietuva. Mityba ir maisto kultūra nuo seniausių laikų iki šių dienų“ (Kaunas, 2015) pristatymas. Knygos autoriai: Ina Aleksaitienė, Aelita Ambrulevičiūtė, Justina Andriukevičiūtė, Norbertas Černiauskas, Marius Ėmužis, Henrita Kontrauskienė, Nijolė Majerienė, Ona Mastianica, Justina Minelgaitė, Eglė Morkūnaitė, Lina Mustafinaitė, Alfas Pakėnas, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė, Aivas Ragauskas, R. Ragauskienė, Rasa Ruibienė, Aldona Ruseckaitė, Dalia Sruogaitė, Daiva Steponavičienė, Dovilė Troskovaitė, Andrius Zeigis. Dalyvauja: žurnalistas ir kultūros antropologas Virginijus Savukynas, autoriai: prof. dr. R. Ragauskienė, dr. D. Steponavičienė, dr. N. Černiauskas, taip pat rašytoja A. Ruseckaitė. Muzikuoja folklorinis ansamblis „Visi“.
„Prie stalo visa Lietuva“ – pirma knyga, apimanti Lietuvos mitybos ir maisto kultūrą nuo seniausių laikų iki šių dienų, pristatanti įvairių Lietuvoje gyvenusių socialinių sluoksnių ir tautų virtuvę. Verčiant knygos puslapius prieš jus prabėgs ne vienas šimtmetis, suformavęs savitą, daugiasluoksnę, įvairiaspalvę Lietuvos maisto kultūrą: nupūsime dulkes nuo seniausių archeologinių radinių, liudijančių tiesą apie protėvių maistą, atskleisime Lietuvos valdovų ir didikų kasdienybės ir puotų paslaptis, papasakosime, ką valgė vienuoliai, ką veikė mūsų protėviai „karčemose“, kaip vaišinosi miestiečiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Sužinosime, kaip ir kodėl kito mūsų mityba XIX–XX a., prisiminsime sovietmečio įdomybes, pasmalsausime, ką valgė Lietuvos Respublikos prezidentai, kiti žymūs žmonės.
Vasario 27 d. (šeštadienį) 14 val. LRT studijoje-forume (3 salė) vyks Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistos knygos „Kunigaikščiai Radvilos“ (Vilnius, 2015) pristatymas. Knygos autoriai: Volodymyras Aleksandrovičius, Olga Baženova, Alfredas Bumblauskas, Genutė Kirkienė, R. Ragauskienė. Dalyvauja: prof. dr. A. Bumblauskas, prof. dr. R. Ragauskienė, O. Boženova, G. Kirkienė.
Gausiai iliustruotame istoriniame albume „Kunigaikščiai Radvilos“ pristatoma viena garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių. Radvilos – lietuvių kilmės didikų giminė, iškilusi XVI a. pradžioje ir vyravusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. II pusės, nepraradusi savo vaidmens ir XVIII a. Nė vienos didikų giminės gretose nei Lietuvoje, nei Lenkijoje nėra buvę tiek žymių ir garsių valstybininkų – ministrų, senatorių, karvedžių ir kitų aukštų valstybės pareigūnų. Radvilos turėjo išskirtinę privilegiją saugoti Lietuvos valstybės archyvą. Jie buvo aktyvūs kultūros ir meno rėmėjai, mokslo mecenatai, bažnyčių ir vienuolynų fundatoriai, inicijavo Biblijos vertimą (lenkų kalba), prisidėjo prie seniausio Lietuvos žemėlapio rengimo, diecezinės kunigų ir Vilniaus popiežiškosios seminarijų steigimo, padėjo jėzuitų kolegiją paversti Vilniaus universitetu ir apskritai formuoti visą švietimo sistemą.
Kviečiame apsilankyti!
