• El.p@štas
  • Tai įdomu
    • Sveikinimai
    • Receptai
    • Pramogos
    • Forumas
  • Skelbimai
  • Politika
  • IT naujienos
Litas.Lt
Žinantiems pinigų ir laiko vertę
  • Verslas
    • Bankai ir Draudimas
    • Nekilnojamas Turtas
    • Marketingas
    • Investicijos
    • Verslas
    • Transportas
    • Mokesčių naujienos
    • Technologijos
    • Renginiai
    • Taupymo patarimai
  • Karjera
    • Darbas ir karjera
    • Studijos
  • Laisvalaikis
    • Buitis, Namai
    • Sportas
    • Kelionės
    • Laisvalaikis
    • Sveikata
    • Įvairenybės
    • Kriminalai
    • El.p@štas
    • » Paskelbk
    • Kontaktai
    • Prisijungti

RSS TV laidos, filmai

  • Atveriamos kavinės ir barai: išmanūs sprendimai, padėsiantys veikti saugiau ir efektyviau
  • „Iki“ pradeda kampaniją apie atsinaujinimą ir pristato pokyčius, kurie pagerins apsipirkimo patirtį
  • Per antrąjį karantiną prastėjo lietuvių psichologinė sveikata: stresui mažiau atsparios moterys

RSS Horoskopai

  • Maxima nuolaidos: geriausi pasiūlymai kiekvienam
  • Dienos horoskopas 12 zodiako ženklų
  • Gėlių horoskopas moterims pagal gimimo datą
  • Kavos horoskopas
  • 2021 metų horoskopas visiems zodiako ženklams: kas mūsų laukia šiais metais?

RSS IT naujienos

  • Atveriamos kavinės ir barai: išmanūs sprendimai, padėsiantys veikti saugiau ir efektyviau
  • „Microsoft“ plečia nemokamą skaitmeninių įgūdžių programą
  • 5 nauji įgūdžiai, kurie gali papildyti jūsų CV

Prof. L. Mažylis. 1918 m. kovo 23 d. Lietuvos valstybės pripažinimą galima laikyti diplomatijos užuomazga

Prof. L. Mažylis. 1918 m. kovo 23 d. Lietuvos valstybės pripažinimą galima laikyti diplomatijos užuomazga

Rytoj, kovo 23-ąją, 15 val. Europos Parlamento nario prof. Liudo Mažylio iniciatyva bus surengta virtuali konferencija „1918 m. kovo 23 d. Lietuvos valstybės pripažinimas“. „Prieš daugiau nei šimtą metų Vokietija pripažino Lietuvą. Tai galima laikyti diplomatijos užuomazga, tarptautinių santykių kūrimo pradžia“, – teigia prof. Liudas Mažylis.

Pasak profesoriaus, Vokietija 1917-aisiais suvokė, kad, toliau besitęsiant karui keliais frontais, baigiasi resursai ir reikia kaip nors spręsti „Rytų klausimą“. Okupuotų carinės Rusijos teritorijų aneksija netinka, tad tinkamiausias būdas – „prišliejimas“. Tam reikia suformuoti Kurše ir Lietuvoje legitimias „patikėtinių tarybas“, kurios pateiktų nepriklausomybės deklaracijas. „Be abejo, niekaip neapsieisi be tokių teritorijų nepriklausomo statuso paskelbimo, o po to ir pripažinimo, kad būtų ką „prišlieti“. Tad buvo tik laiko klausimas, kada Vokietija pripažins Lietuvą“, – teigia prof. L. Mažylis.

Diskusijų tarp įvairių Vokietijos institucijų objektu tapo 1917 m. rugsėjo 23 dienos Lietuvos Tarybos kreipimasis į Bavarijos princą Leopoldą. „Tačiau, kol Vokietijos valdžios institucijos derino 1917 m. rugsėjo 23-osios Adreso formuluotes, lietuviai „nukalė“ pirmąjį „savo“ tekstą – iš esmės būsimos 1918 m. vasario 16-osios Akto prototipą – Lietuvių konferencijos Rezoliuciją, kurioje nurodytos gairės Lietuvos valstybės atstatymui“, – pristato L. Mažylis.

Profesoriaus teigimu, vokiečiai buvo pabūgę iš 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniaus konferencijos kai ko kur kas „baisesnio“. „O lietuviai ir Adresą pasirašė, ir Vilniaus konferencijos rezoliucija vokiečiams pasirodė visai nekenksminga. Tai, kad vokiečiai atsikvėpė su palengvėjimu, net matyti iš „valdiškų“ telegramų formuluočių. Bet svarbiausia, kad tai buvo pirmoji labai svarbi lietuvių diplomatinė pergalė, kuri iš esmės visuotinai pripažįstama“, – analizuoja profesorius.

Po to atėjo eilė Lietuvos nepriklausomybės deklaracijai. Esminės derybos dėl jos tarp Vokietijos institucijų atstovų ir Lietuvos Tarybos atstovų įvyko Kaune 1917 m. gruodžio 10 dieną. Deklaracija pasirašyta gruodžio 11-ąją Vilniuje. „Deklaracijos tekste matyti „prišliejimo“ institucinė išraiška: konvencijos. Vokietijai beliko Lietuvą pripažinti ir susieti su muitų, monetarine, karine ir susiekimo konvencijomis, – pasakoja L. Mažylis. – Kodėl pripažinimas neįvyko dar 1917-aisiais, atsakymas paprastas: sutrukdė Levas Trockis, kuris Brastos derybose pareikalavo parodyti Gruodžio 11-osios deklaraciją. „Kadangi gruodžio 11 d. Deklaraciją Lietuvos Tarybos narys dr. Jurgis Šaulys surašė savo ranka ant vieno lapo iš abiejų pusių, nebuvo įmanoma dalinti jos lapo per pusę, nuslepiant dokumento dalį apie konvencijas. Vokietijos valdžios atstovams norėjosi parodyti derybininkams tik pirmąją Deklaracijos dalį, o apie numatomas konvencijas kol kas nutylėti…“

Tuo pačiu metu vyko nelengvos diskusijos Lietuvos Taryboje, pagaliau atvedusios į Vasario 16-osios Akto pasirašymą. Tačiau, pateikus Vasario 16-osios Aktą Vokietijos valdžios atstovams, jie pamatė, kad deklaracija nebe ta – nebeminimos konvencijos, staiga vėl atsirado Steigiamojo Seimo funkcija. Gruodžio 11-osios Deklaracija „įslaptinta“, nepaviešinta, o Vasario 16-osios kaip tik buvo plačiai paskelbta.

Vokietijos valdžiai teko spręsti, kaip legitimizuoti konvencijas, tačiau išryškėjo teisiniai konstituciniai sunkumai, dėl kurių pasidarė neįmanomas teisėtas konvencijų įgyvendinimas. Taip pat galvos skausmą Vokietijos valdžiai kėlė į Vasario 16-osios Aktą įterptas sakinys, kad Lietuvos valstybės santykius su kitomis valstybėmis nustatys sušauktas Steigiamasis Seimas. „Ši frazė dėl Steigiamojo Seimo, kurios nebuvo 1917 m. gruodžio 11-osios Deklaracijoje, vėliau atkartota Vasario 16-osios Akte bei 1918 m. kovo 23 d. kaizerinei Vokietijos valdžiai skirtame dokumente Berlyne, – pristato L. Mažylis. – Tačiau svarbiausia, kad po 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Taryba daugiau nebeatkartojo Gruodžio 11-osios teiginių dėl konvencijų, nei dėl „prisišliejimo“, nei dėl Vokietijos „paramos ir pagalbos“.“ Tad drąsiai galima teigti, kad Lietuvos Taryba ilgalaikėse varginančiose derybose pasiekė galimybių maksimumą.

„1917-1918 metais vykę diplomatiniai žingsniai tarp Lietuvos Tarybos ir tuometinės Vokietijos valdžios, kurių rezultatas buvo Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimas 1918-aisiais, mus lydi ir šiandien. Deja, po tarpukario teko išgyventi sovietmetį, okupaciją. Vėliau Atkūrus Nepriklausomybę tapome ir Europos Sąjungos valstybe nare. Kur kartu yra ir Vokietija, ir Baltijos šalys, kurios savo Nepriklausomybę taip pat skelbė 1918-aisiais… Šiuo metu Europoje stebime daug geopolitinių iššūkių, todėl svarbu prisiminti savas patirtis, savąjį kelią“, – istorinės atminties svarbą šių dienų geopolitinių įvykių kontekste akcentuoja EP narys prof. L. Mažylis.

Konferencijos metu bus analizuojamos aplinkybės ir priežastys Vokietijai pripažįstant Lietuvą 1918 m. kovo 23 d., Vatikano ir Lietuvos santykiai, Lietuvos pripažinimo iššūkiai, Lietuvos valstybės pripažinimo politinis kontekstas, reakcija pasaulinėje spaudoje į Lietuvos pripažinimą 1918 m. kovo 23 d.

Konferencijos dalyviai: Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis; Vatikano valstybės sekretoriato administracijos direktorius, diplomatas mons. dr. Rolandas Makrickas; Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto tyrėja dr. Asta Petraitytė-Briedienė; Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras; Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantė Rasa Zozaitė.

Virtuali konferencija „Lietuvos valstybės pripažinimas 1918 m. kovo 23 d.“. vyks lietuvių kalba.

Renginį tiesiogiai kviečiame stebėti DELFI.LT portale ir DELFI „Facebook“ paskyroje. Tiesioginės transliacijos nuoroda: https://www.delfi.lt/video/laidos/partnerio-turinys/virtuali-konferencija-lietuvos-valstybes-pripazinimas-1918-m-kovo-23-d.d?id=86734741

Pranešimą paskelbė: Simona Sutkute, Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuras

Rekomenduojame
 
REIMA Vipellys Lemon Yellow 26-29
 
Camper Iman K400299 Grey 38
 
Crocs™ Crocs CHERRIES G0734300-MU
 
REIMA Vipellys Neon Pink 30-33
 
ALTERCORE Katie Black 40
 
UVA/UVB SPF30 Powder Me SPF Dry Sunscreen Biri mineralinė pudra nuo saulės 17.5g
2021 03 22   BNS Spaudos centras
  Politika ir teisė
  • Nors magistraliniuose ir rajoniniuose keliuose krovininio transporto srautas augo, bendrai valstybinės reikšmės keliais praėjusiais metais važiuota mažiau

  • LXVI Vilniaus aukcionas atskleidžia visas savo paslaptis

Leave a Reply

Cancel

You must be logged in to post a comment.

KurApsistoti? NT skelbimai eNuoma.lt Geros paslaugos Skelbti.lt MotoTurgus.lt

Draugai

Programa Centas
Smart SEO
Parduodami Domenai
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Temos

Bankai ir Draudimas Buitis, Namai Darbas ir karjera Investicijos IT naujienos Kelionės Korona virusas - Karantinas Laisvalaikis Marketingas Mokesčių naujienos Nekilnojamas Turtas Politika ir teisė Renginiai Sportas Studijos Sveikata Taupymo patarimai Technologijos Teisėsauga, kriminalai Transportas Verslas Įvairenybės

Rekomenduojame

  • Video įgarsinimas
  • rasto darbai
  • filmai online
  • cs 1.6 siųstis
  • filmai online
  • fs19 mods
  • Trumpalaikė buto nuoma
# > Jūsų nuoroda! < #

‹ › ×
    Copyright © 2000 - 2020Litas.Lt - Verslas, naujienos - Žinantiems pinigų ir laiko vertę, powered by WP
    This website uses cookies to improve your experience. We'll assume you're ok with this, but you can opt-out if you wish.Accept Read More
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled

    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.

    Non-necessary

    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.

    SAVE & ACCEPT