Priimtas Gyventojų registro įstatymas

Seimas priėmė Gyventojų registro įstatymą, kuris panaikino iki šiol buvusias kai kurias teisinio reguliavimo spragas bei suvienodino įstatyme vartojamus terminus.
„Nuo šių metų spalio Gyventojų registro tarnyba tapo pavaldi Teisingumo ministerijai. Tai leis efektyviau  integruoti pagrindinius registrus, teikti daugiau duomenų piliečiams  ir verslui. Todėl buvo būtina priimti naują Gyventojų registro įstatymą“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Iki šiol galiojusiame Gyventojų registro įstatyme vartojamos sąvokos neatitiko Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo apibrėžtų sąvokų ir jame trūko nustatyto registro veiklos teisinio reguliavimo nuostatų, susijusių su registro objekto registravimu. Be to, galiojusiame įstatyme nebuvo visų valstybės institucijoms ir visuomenei reikalingų Gyventojų registro objektų duomenų, taip pat trūko sąveikų su kitais pagrindiniais registrais ir valstybės informacinėmis sistemomis.
Įsigaliojus priimtam įstatymui bus suvienodintos Gyventojų registro įstatyme vartojamos sąvokos su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo apibrėžtomis sąvokomis ir patikslintas Gyventojų registro veiklos teisinis reguliavimas pagal šio įstatymo nuostatas, susijusias su Gyventojų registro valdytojo ir tvarkytojo (tvarkytojų) skyrimu. Taip pat įteisinta Gyventojų registro sąveiką su Adresų ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrais, siekiant plėtoti elektronines viešąsias paslaugas ir supaprastinti jų teikimą asmenims bei taupyti lėšas, tarp jų ir pašto išlaidas, skirtas šiam registrui tvarkyti.
Įsigaliojus priimtam įstatymui bus išvengta esamų teisinio reguliavimo spragų, šio registro valdytoja taps Teisingumo ministerija. Tai padės optimaliau valdyti ne tik šio, bet ir visų kitų pagrindinių registrų veiklą valstybės mastu, o pats registras bus reorganizuotas, keičiant jo valdytoją, Įstatymo projekte nurodytų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.