Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo nuotoliniame susitikime su Lietuvos Respublikos diplomatiniais atstovais ir konsulinių įstaigų užsienyje vadovais. Jame taip pat dalyvavo užsienio reikalų, krašto apsaugos, finansų, energetikos, sveikatos apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrai.
Susitikimo pradžioje premjeras padėkojo visai diplomatinei tarnybai už bendradarbiavimą sprendžiant su koronavirusu susijusius iššūkius, renkant informaciją ir ja dalijantis, ypatingos skubos tvarka padedant įsigyti svarbias priemones ir repatrijuojant Lietuvos piliečius.
Pasak Vyriausybės vadovo, visus namuose įkalinęs virusas traukiasi, tačiau užtikrintumo, kad jis nebesugrįš, nėra. Racionalu manyti, kad gelbėdami sveikatą ir gyvybes turėjome užsidaryti, tačiau gelbėdami ekonomiką ilgainiui turime atsiverti. Tai reiškia, kad savo sprendimuose esame priversti ieškoti pusiausvyros ir kompromisų.
Lietuvoje 93 dienas trukusio karantino akivaizdoje Vyriausybė ėmėsi kritinių priemonių darbo vietoms išsaugoti ir ekonomikai skatinti. Dar kovą buvo patvirtintas beprecedentis ekonomikos skatinimo paketas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos skatinimui – darbo vietų ir įmonių likvidumo išsaugojimui. Tam skirta 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 5 mlrd. eurų.
Premjeras pabrėžė, kad galvodama apie ateitį Vyriausybė patvirtino Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą. Jame išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma susitelkti – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Nurodyti sektoriai, į kuriuos siūloma orientuotis, kuria aukštą pridėtinę vertę. Šiam planui, kuris įgyvendinamas iki 2021 m. gruodžio 31 d., bus skirta 6,3 mlrd. eurų.
Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad galimai naujai pandemijos bangai valstybė pasirengusi geriau nei bet kada, tačiau Lietuva turi būti tarp pirmųjų valstybių, į kurias būtų tiekiama COVID-19 vakcina. Jis paprašė diplomatines atstovybes sekti situaciją ir kontaktuoti su farmacinėmis bendrovėmis, galimai gaminsiančiomis vakciną.
Kalbant apie COVID-19, sėkmingos Lietuvos pastangos sulaukė tarptautinio dėmesio, o Baltijos burbulas (angl. #BalticTravelBubble) tapo atsakingos ir sėkmingos politikos sinonimu.
Nuotoliniame susitikime taip pat aptartas svarbus „Rail Baltic“ projektas. Anot premjero, bet kokie trikdžiai nukeltų šio projekto įgyvendinimą dar keleriems metams, o terminų laikymasis yra itin svarbus geopolitiniu, ekonominės raidos ir kaštų atžvilgiais.
Pabrėžta, kad vyksta sudėtingos derybos dėl elektros energijos nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės. Lietuvos pozicija tvirta ir aiški – derybose sieksime rezultato, kurio įpareigoja siekti įstatymas, ir nepritarsime rezultatui, kuris jam prieštarauja. Lietuvos pozicija priimtina ir Europos Komisijai (EK), ją tvirtai remia Lenkija. S. Skvernelis išreiškė įsitikinimą, kad Baltijos šalių vienybė bus sustiprinta konkrečiais sprendimais.
Kaip svarbiausią šios Vyriausybės darbo rezultatą užsienio politikoje premjeras įvardijo Lietuvos santykius su Lenkija – po daugelio nereikalingos trinties ir nesutarimų metų abi valstybes sieja tikra strateginė partnerystė.
Pandemijos krizės pradžioje pasigedome aktyvesnių Europos Sąjungos (ES) institucijų veiksmų, tačiau neabejojame Europinio solidarumo būtinybe. Lietuva suteikė pagalbą Ispanijai ir Italijai (100 tūkst. eurų), prisijungė prie EK Pirmininkės U. von der Leyen inicijuotos donorystės vakcinai iniciatyvos (200 tūkst. eurų), tiesiogiai prisidėjo konkrečia pagalba Rytų partnerystės valstybėms.
Konstatuota, kad ES ekonominis ir finansinis solidarumas veikia. Lietuva dėkinga EK už greitą reakciją užtikrinant maksimalų ES struktūrinių ir investicijų fondų lankstumą. EK gegužę pateiktame pasiūlyme kartu su Atsigavimo fondo lėšomis Lietuvai numatyta per 15 mlrd. eurų 2021–2027 m., t. y. 18 proc. daugiau, palyginti su esama finansine perspektyva. Europos Komisijos akcentuojama žalioji ekonomika ir skaitmeninė transformacija visiškai atitinka ir Lietuvos Vyriausybės planus.
Vyriausybė derybose dėl ES biudžeto pabrėžia poreikį siekti tinkamo finansavimo sanglaudos politikai, žemės ūkiui, europinės reikšmės infrastruktūros projektams. Taip pat pabrėžtas daugiamečio ES biudžeto centrinis vaidmuo įgyvendinant ES ekonominę politiką ir būtinas struktūrines reformas ES valstybėse narėse.
S.Skvernelis taip pat pabrėžė gyvybinį interesą pabrėžti transatlantinio ryšio reikšmę ES saugumui, JAV saugumo garantijų vaidmenį.
Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
