Lapkričio 15 d. Ignalinos miesto meras, atstovai iš savivaldybės bei Ignalinos kultūros ir sporto centro, įvairių sporto šakų treneriai bei kūno kultūros mokytojai, verslininkai bei žmonės, dirbantys sporto srityje, diskutavo apie sporto situaciją Ignalinoje.
Ką sportas reiškia Ignalinai? Ką Ignalina turi ir ko neišnaudoja? Ko žmonėms trūksta ir dėl ko nevyksta pokyčiai? Šiomis temomis diskutavo susirinkusieji, dėstė savo mintis, nuomones ir idėjas.
Diskusiją pradėjo ir toliau ją moderavo verslininkas Tomas Šidlauskas, išreiškęs savo viziją su noru prisidėti prie Ignalinos infrastruktūros vystymo ir tobulinimo, skatinimo kurti geresnes sąlygas aktyvaus laisvalaikio leidimui ne tik Ignalinos gyventojams, bet ir atvykstantiems.
Apie dabartinę sporto padėtį Ignalinoje kalbėti pradėjo Ignalinos miesto meras Justas Rasikas. Anot jo, Ignalina turi idealias gamtines sąlygas ne tik savo malonumui sportuojantiems žmonėms, bet ir profesionaliu sportu užsiimantiems. „Sąlygos yra, bet ne visos išnaudojamos tiek, kiek būtų galima,“ – meras akcentavo Ignalinoje esantį LŽSC (Lietuvos žiemos sporto centras). Jo manymu, tai vieta, kurioje galėtų vykti daug įvairių, ne tik vietos, bet ir tarptautinių renginių bei varžybų, ir žymiai dažniau, nei būna dabar. Meras teigia, kad ne visada pavyksta susitarti su LŽSC vadovais, o aukštesnio lygio varžybos negali vykti dėl standartų neatitikimo klaidų, kurias būtų galima ištaisyti.
Justas Rasikas taip pat prakalbo apie savivaldybės sportui skiriamą biudžetą, kuris kitais metais, tikėtina, dar ir mažės. Norų daugėja, bet lėšų tam – ne. Nors pinigų nedaug, bet viskas, kas yra tikrai reikalinga, bus stengiamasi padaryti kaip galima geriau. Meras užsiminė apie galimybę rajono vaikus nemokamai vežioti į būrelius ir varžybas, kad būtų kuo didesnis vaikų užimtumas ir motyvacija. Taip pat pabrėžė, kad būtina daryti kuo geresnes sąlygas potencialiems sportininkams. Mero manymu, sportas gali pritraukti žmones. Ignalinos kraštą jau garsina iš čia kilę olimpiečiai. Taip pat J. Rasikas džiaugiasi RKL dalyvaujančių entuziazmu, o gaila, kad Ignalinoje nebevyksta plentinių dviračių varžybos, kurios daugeliui labai patiko.
Apie sportą Ignalinoje diskusiją pratęsė Ignalinos rajono savivaldybės atstovas Artūras Česliokas. Jo manymu, Ignalinos krašto sportininkai stovi aukštose pozicijose ir tai yra didelis miesto pasididžiavimas. A. Česlioko nuomone, viena iš vizijų turėtų būti tų aukštų pozicijų išlaikymas. Ignalina turi stiprų sporto centro kolektyvą, puikius trenerius. Pasak jo, savivaldybės atstovai dažnai apsilanko mokyklose, pasakoja vaikams apie galimas veiklas ir skatina jomis užsiimti. Taip pat A. Česliokas nepamiršo užsiminti ir apie suagusiųjų sportą. Jis teigė, kad tame sumažėjo masiškumas, žmonės nebe taip noriai lanko įvairias veiklas ir renginius. Diskusijos dalyviai komentavo, kad tai gali būti ne žmonių nenoras, o viešinimo spraga. Daugelis teigė, kad dažnai jų net nepasiekia informacija apie kokią nors veiklą. Diskusijos metu dalyviai kalbėjo, kad reiktų daugiau padirbėti ties viešinimu socialiniuose tinkluose, kur informacija sklinda daug sparčiau. Šiomis dienomis žmonės dažniau pasirenka juos negu laikraščius. A. Česliokas teigė, kad be abejo svarbus ir asmeninis kontaktas bei aktyvus bendradarbiavimas.
Diskusiją pratęsė Ignalinos kultūros ir sporto centro sporto skyriaus vedėjas Jonas Paslauskas, pradėdamas nuo to, kad čia tokių diskusijų labai reikia bei trūksta ir reiktų jas organizuoti dažniau. J. Paslauskas tęsė pateikdamas visas metų statistikas, kokius būrelius ir kiek yra juos lankančių vaikų, koks biudžetas buvo skiriamas, kokie buvo rašomi projektai ir kam visi pinigai buvo skirti. Jis teigė, kad visas inventorius yra tikrai nepigus, bet labai reikalingas, tad viskam lėšų dar tikrai neužtenka. Sporto skyriaus vedėjas pridėjo, kad vis dar trūksta biatlono reikmenų, baseinui skirtos garso įrangos, transporto ir entuziazmo iš šalies. Anot jo, mažai, kas nori prisidėti, trūksta papildomos pagalbos ir jos reikia prašyti. J. Paslauskas pridūrė, kad kitos savivaldybės motyvuoja savus sportininkus ir yra sukūrusios stipendijų fondą už pasiekimus, bet Ignalina to neturi. Taip pat jis nepamiršo užsiminti, kad yra reikalinga geresnė sklaida, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip ir kas vyksta, kokia yra situacija. J. Paslauskas akcentavo, kad yra labai laukiami jauni, entuziastingi idėjininkai.
Sporto skyriaus atstovė, slidinėjimo trenerė Kazimiera Strolienė pratęsė teigdama, kad Ignalina buvo labai garsi žiemos sportu, daug olimpiečių yra kilę iš Ignalinos, bet dabar situacija yra daug prastesnė. Ignalinoje vaikų mažėja, sporto sąlygos netobulėja, kai tuo tarpu aplinkiniai rajonai sparčiai vystosi ir mus lenkia. Slidinėjimo trenerė teigė, kad šiuo metu vieni didžiausių konkurentų – Anykščiai. Pagrindinis K. Strolienės klausimas buvo: kokia strategija Ignalina nori judėti? Mėgėjų sportas ir vaikų užimtumas ar aukšto sporto meistriškumas? Jei kalbėti apie aukšto sporto meistriškumą, K. Strolienė, atstovaudama visus sporto centro trenerius, pateikė pasiūlymus – atkurti sporto internatą, kuomet yra atrenkami sportiškiausi iš Lietuvos, sukurti motyvacinę sistemą ir sporto mokyklą aprūpinti transportu. Slidinėjimo trenerė teigė, kad Ignaliną galima padaryti traukos centru, yra netgi trasos, atitinkančios tarptautinius standartus. Ji labai akcentavo ir Latvijoje esantį Madonos miestą, kuriame, jos manymu, puikiai išvystyta sporto infrastruktūra ir skatina išnaudoti šio miesto patirtį.
Lietuvos biatlono federacijos prezidentas, vienas pagrindinių MTB dviračių maratonų taurės organizatorių Arūnas Daugirdas pristatė savo veiklą, kuriai Ignalina suteikia puikias gamtines sąlygas. MTB dviračių varžybos pirmą kartą startavo būtent Ignalinoje. Anot daugelio dalyvių, etapas Ignalinoje yra įdomiausias, gamta žavinga. A. Daugirdo manymu, Ignalina nelabai išnaudoja šių varžybų atnešamo žmonių srauto, anot jo, žmonės pradeda suvažiuoti nuo ketvirtadienio ir lieka iki savaitės galo. Kaip pavyzdį A. Daugirdas pateikė Žagarės miestelį, kuomet ten vyko MTB dviračių varžybų etapas, buvo įvairūs koncertai, renginiai, žmonės buvo kviečiami į ekskursijas su gidais, susirinko aktyvūs prekybininkai. Kalbant apie biatloną, federacijos prezidentas teigė, kad šį sportą pasirenkančiųjų nemažėja ir jis mato potencialą. Pasak jo, Lietuvoje nėra nei vienos šaudyklos atitinkančios tarptautinius standartus. Ignalinoje taip pat yra nestandartinė šaudykla, kuri priklauso LŽSC. Anot A. Daugirdo, LŽSC išlaiko trasas, bet labai apmaudu, kad šaudykla stovi ilgą laiką netaisoma. Jei viskas būtų sutvarkyta pagal standartus, čia galėtų vykti aukšto lygio tarptautinės sporto varžybos, bet A. Daugirdas dabartinę LŽSC situaciją apibūdina, kaip „katastrofą“. Jo manymu, jei yra infrastruktūra, yra ir žmonių, kurie ja naudojasi. „Jei bus sutvarkyta šaudykla, prisižadu teikti paraiškas visiems renginiams, kad būtų čia “ – pasisakė A. Daugirdas. Jo nuomone, LŽSC nesusitvarko su finansavimu, o vienintelė išeitis, kad galėtų vykti pokyčiai – LŽSC suvalstybinimas.
Apie LŽSC trūkumus komentavo ne vienas diskusijos dalyvis. Daug ką liūdina ne tik šaudyklos standartų neatitikimai, bet ir kitų šios vietos galimybių neišnaudojimas. Neveikianti kavinė, pastatų neišvaizdumas, maža paslaugų ir pramogų pasiūla, apgyvendinimo galimybės, prastas marketingas. Diskusijoje dalyvavęs LŽSC direktorius Bronislavas Cicėnas nepakentęs priekaištų teigė, kad nėra viskas taip blogai, kaip daugelis kalba, tačiau nenorėjo girdėti žmonių, susirūpinusių LŽSC padėtimi. Labai keistai nuskambėjo, kad LŽSC, jo nuomone, turi būti pelno siekianti organizacija ir neverta investuoti. B. Cicėnas teigė, kad jei yra norinčių tapti LŽSC dalininkais, tokia galimybė yra visada atvira, tereikia kreiptis į jį. B. Cicėnas taip pat davė pažadą, kad šiais metais centro veikla bus sklandesnė, skaidresnė ir labiau atvira visuomenei. Diskusijos dalyviai dalino patarimus, kaip sporto centras galėtu pritraukti daugiau žmonių bei renginių, tačiau nėra aišku, ar LŽSC direktorius bus suinteresuotas vykdyti duotus pažadus ir šiais metais.
Vienas iš LŽSC dabartinių dalininkų, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas komentavo, kad reikia labai domėtis, kokius projektus galima rašyti ir bandyti gauti subsidijas. A. Vasiliauskas nenoriai atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus apie valstybės turto nusavinimą ir tolimesnę LŽSC plėtrą. Į daugelį klausimų p. Vasiliauskas teigė neturintis laiko arba noro atsakyti, bei užsiminė, kad poilsį renkasi ne Ignalinos krašte, bet keliaudamas po kitus slidinėjimo kurortus. A. Vasiliauskas taip pat patvirtino, kad būtų svarstoma galimybė įsileisti naujus dalininkus.
Diskusiją sporto klausimu pratęsė Ignalinos gimnazijos kūno kultūros mokytojai Viktoras Češulis ir Laimonas Valėnas. Anot V. Češulio, Ignalinoje vaikų sumažėjo žymiai, jaunimas nemotyvuotas sportuoti, daugelis būrelių vyksta tuo pačiu metu, vėliau būna tamsu, daug kas neapšviesta ir sportuoti nebeišeina. Pasak L. Valėno, trūksta atnaujinimo ir kokybės, pavyzdžiui, treniruoklių salėje. Anksčiau žmonės atvažiuodavo sportuoti net iš kitų miestelių, dabar jau nebevažiuoja. Kaip pavyzdį L.Valėnas pateikė Druskininkų sporto centrą ir jo sales: didelė erdvė, viskas tvarkinga ir kokybiška. Taip pat jis užsiminė apie buvusią „Geležinkeliečių“ stovyklą, kurios vieta, jo manymu, būtų ideali dabar įkurti sporto stovyklą.
Diskusijos pabaigoje savo nuomonę išreiškė ir orientavimosi sporto klubo „Būdakalnis“ atstovė Ramunė Arlauskienė, teikdama, kad didžiausias dėmesys yra sutelktas į vaikus ir jų sportą, kas galbūt nėra blogai, bet yra pamirštama apie suaugusius žmones. Jos manymu, labai daug kur trūksta informacijos apie įvairius žygiavimo kelius, dviračių takus, pasigęsta trasų markiravimo.
Pranešimą paskelbė: Emilija Lementauskaitė, Turing Society
