Prekybos centrai primena poilsio oazes

Nors paskutiniu metu pasaulyje nuolat kalbama apie ekonominę krizę, žmonių prekybos centruose gausu. Ar tai tik dėl pošventinių išpardavimų? O gal prekybos centrai traukia ne tik kaip parduotuvės? Žinoma, svarbiausia prekybos centrų funkcija – komercija, tačiau gudrūs savininkai ima suvokti, kad pirkėjai į juos užsuka ne vien apsipirkti. Pasirodo, žmonės į šiuos įspūdingus pastatus atvažiuoja pasigrožėti neįprastomis architektūrinėmis idėjomis. Žinoma, žmonės jau tokie – kad užsukę į parduotuvę tik apsižiūrėti, neretai vis tiek ką nors nusiperka. Tad pasaulyje vis svarbesnis estetinis prekybos centrų apipavidalinimas – užsukite, pasigrožėkite ir nusipirkite. Parduotuves vis dažniau kuria pasaulinio lygio architektai – dar neseniai į tokius projektus žiūrėję skeptiškai, jie atrado naują sritį architektūros paminklams kurti. Ir, žinoma, užsidirbti pinigų krizės sąlygomis, kai gyvenamųjų namų statyba apmirė visame pasaulyje. Šiuolaikiniai prekybos centrai konkuruoja ne tik kainomis, bet ir dizainu. Jei anksčiau supermarketai priminė vienodas batų dėžutes, kurios skyrėsi nebent dydžiu, tai dabar vyrauja tendencija investuoti į architektūrinę pastato pusę ir originalumą. Tai lėmė besivystanti prekyba ir prekybininkų noras investuoti į ženklo įvaizdžio kūrimą. Dėl šių priežasčių pardavimų srityje itin svarbus tapo kūrybiškumas. Architektūriniu požiūriu prekybos centrai ilgai buvo statomi kaip gamyklos ar sandėliai. Svarbiausia – kad tilptų kuo daugiau prekių ir kuo daugiau pirkėjų. Tuo tarpu šiuolaikiniai supermarketai labiau panašūs į mažus miestus, kuriuose yra gatvių tinklas, aikštės, fontanai, suoliukai, medžiai. Ir jei „batų dėžutės” buvo uždaros ir niūrios, šiuolaikinė architektūra itin pamėgo stiklines konstrukcijas ir taip prekybos centrus apšvietė natūralia šviesa. Naujoji prekybos centrų koncepcija primena poilsio zonas. Svarbiausia tampa patogus pasivaikščiojimas, malonus laiko praleidimas ne tik parduotuvėse, bet ir restoranuose, kavinukėse, pramogų zonose ar tiesiog koridoriuje ant suoliuko po palme. Tačiau nereikia pamiršti, kad klientas viliojamas užsukti į parduotuves. Specialistų vertinimu, gerai suprojektuotame prekybos centre būtinai turi būti orientyrai pirkėjams. Panašiai kaip gatvėje – žmogus neturi pasimesti visame tame sraute ir rasti norimą vietą, nes svarbiausia – patogumas. Nereikia pamiršti, kad vienu metu toje erdvėje bus tūkstančiai perkančių, užkandžiaujančių ar šiaip vaikštinėjančių žmonių, ir jie visi turi gerai ir patogiai jaustis. Taip pat reikia atsižvelgti į žmones su mažais vaikais ir vežimėliais bei į žmones su negalia. Parduotuvių išplanavimas turi turėti tam tikrą logiką, kad būtų lengviau jas surasti. Pavyzdžiui, šalia gali būti tam tikrą asortimentą siūlančios parduotuvės (pvz., vaikų prekės ar kosmetika) arba vienos šalies įmonės (pvz., italų firmos). Specialistų manymu, ateityje komerciniai centrai dar labiau primins poilsio parkus, skirtus ne tik apsipirkimui, bet ir smagiam pasivaikščiojimui. Formos turėtų būti grynos ir paprastos, turėtų nebelikti ryškių mirkčiojančių iškabų. Paradoksalu, bet miesto užgožti gamtos kampeliai atgis prekybos centruose, o poilsio ir ramybės pasiilgę žmonės viso to ieškos šurmuliuojančiame supermarkete. Daugiau informacijos: Simonas Rudaminas WORLD-ESTATE World-Estate.com NT portalo projekto vadovas Mob.: +370 656 88777 El. p.: info@world-estate.com www.world-estate.com