Verslas

Prekybininkų renkama parama: kaip nepaslysti ir finansinių technologijų įstaigoms

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ teisininkas Liutauras Vasiliauskas

Prasidėjus karui Ukrainoje dar daugiau verslų atkreipė dėmesį į paramos rinkimą ir nusprendė patys to imtis. Visgi vien tik paskelbti apie paramos rinkimą ir laukti lėšų nepakanka. Kiekvienai organizacijai reikia atlikti kelis svarbius žingsnius, be kurių gali nukentėti ne tik ji pati, bet ir paramą padedanti rinkti finansų ar finansinių technologijų įstaiga bei paramos davėjai.

Gali stabdyti operacijas

Visų pirma, ne visos organizacijos turi teisę rinkti paramą. Labdaros ir paramos įstatymas numato ribotą paramos gavėjų sąrašą. Į jį patenka labdaros ir paramos fondai, biudžetinės įstaigos, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai ir kiti ne pelno siekiantys juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Taip pat tokioms organizacijoms būtina turėti paramos gavėjo statusą.

Jei organizuoti paramą nusprendžia „tradicinės“ įmonės, kurios nepatenka į Labdaros ir paramos įstatyme nurodytą sąrašą bei neturi paramos gavėjo statuso, suklusti turėtų ir su jomis susijusios bei lėšų surinkimo paslaugą joms teikiančios finansų ar finansinių technologijų įstaigos. Pastarosios veiklą vykdo vadovaudamosis  Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu (PPTFPĮ) bei kitų teisės aktų nuostatomis, pagal kuriuos privalo tinkamai nustatyti savo klientų tapatybes, sekti dalykinius santykius ir operacijas su tokiais klientais.

Kilus klausimų dėl „tradicinės“ įmonės gaunamų įplaukų, susijusių su parama, finansų ar finansinių technologijų įstaigos turėtų tokio kliento paprašyti pagrįsti šių  lėšų teisėtumą ir kilmę. Paaiškėjus, kad įmonė negali užsiimti tam tikra veikla dėl įstatymų nuostatų, finansų ar finansinių technologijų įstaiga gali, o kai kuriais atvejais – turi, stabdyti operacijas ar išvis nutraukti dalykinius santykius.

Sankcijos gresia abiem pusėms

Aptarnaudamos organizacijas, kurios neturi teisės vykdyti su paramos rinkimu susijusios atitinkamos veiklos, finansų ar finansinių technologijų įstaigos rizikuoja susilaukti reguliacinių sankcijų. Tai ne tik padidėjęs Lietuvos banko dėmesys ir gauti įspėjimai, bet ir sankcijos už PPTFPĮ bei  kitų teisės aktų pažeidimus, taip pat ir žala reputacijai.

Problemų sulauktų ir paramą renkanti, bet paramos gavėjo statuso neturinti įmonė. Mat dalyvaudama paramos rinkimo schemose – rinkdama lėšas iš savo klientų ir po to perduodama jas paramos gavėjams – minėta įmonė tampa tarpininke. Toks tarpininkavimas pagal Mokėjimo įstatymą gali būti prilygintas pinigų perlaidos paslaugai, kuriai teikti reikia mokėjimo įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos licencijos. Jos neturint, gali būti skiriama bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir kitos poveikio priemonės pagal Mokėjimų įstatymą. Negana to, dėl tokios veiklos taip pat galima sulaukti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesio. Tad, kaip rodo praktika, prieš imantis gerų darbų, verslai turėtų įsivertinti reguliacinius aspektus ir tinkamai struktūrizuoti tokią veiklą.

Pranešimą paskelbė: Karolis Adamonis, UAB „INK agency“

Parašykite komentarą