Lietuvos pramonės įmonės vis aktyviau investuoja į atsinaujinančią energetiką, siekdamos ne tik mažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių, bet ir taupyti kaštus bei stiprinti konkurencingumą. Nors Lietuva iki 2050 m. siekia visą elektros poreikį patenkinti iš atsinaujinančių šaltinių, realius pokyčius vis dažniau skatina ne strategijos, o įmonių sprendimai, grindžiami apčiuopiama nauda. Tokias tendencijas mato tiek energetikos ekspertai, tiek pramonės įmonių atstovai – jų teigimu, transformacija jau vyksta, tačiau jos mastą lems tai, kiek plačiai pavieniai pavyzdžiai taps viso sektoriaus norma.
Sektoriai juda nevienodu greičiu
Transformacijos tempai įvairiuose sektoriuose pastebimai skiriasi – kai kur pažanga akivaizdi, kitur ją stabdo kompleksinės kliūtys. Tačiau jau dabar ryškėja, kur sprendimai atsiperka greitai, o kur reikalinga didesnė strateginė parama.
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, didžiausią proveržį iki šiol demonstruoja šilumos sektorius – per kelis dešimtmečius Lietuva sugebėjo įgyvendinti akivaizdžius pokyčius.
„Anksčiau apie 90 proc. šilumos Lietuvoje buvo gaunama iš gamtinių dujų, o šiandien tokia pati dalis – jau iš biokuro. Tai išskirtinis rezultatas net ir Europos kontekste“, – sako M. Nagevičius.
Kitose srityse transformacija vyksta lėčiau. M. Nagevičiaus teigimu, transportas vis dar išlieka priklausomas nuo iškastinio kuro, o elektros gamybos sektoriuje, nepaisant augančio vėjo ir saulės energijos vaidmens, spartesnę plėtrą kartais stabdo technologiniai ar administraciniai iššūkiai.
Kiek pozityvesnė situacija stebima elektros gamybos srityje, kur auga tiek vėjo, tiek saulės energijos dalis. Vis dėlto pažanga čia nėra tolygi, o kai kurie potencialiai reikšmingi projektai – sustabdyti arba atidėti.
„Vietinės elektros gamyba plečiasi, tačiau dalis didesnės apimties projektų, ypač susijusių su naujomis technologijomis, šiuo metu įstrigę. Šioje srityje vien technologinio potencialo nepakanka – būtinas stabilus reguliacinis ir finansinis pagrindas, kuris leistų tokiems projektams išsivystyti iki realaus poveikio lygmens“, – pabrėžia M. Nagevičius.
Pramonės sektoriuje transformacija, pasak pašnekovo, dažnai priklauso nuo įmonių apsisprendimo ir investicinio pajėgumo. Nors kai kurios įmonės jau diegia saulės energijos sprendimus, optimizuoja vartojimą ar diegia energetinio efektyvumo priemones, šie pavyzdžiai vis dar išlieka pavieniai.
„Matome pavienių atvejų, kai įmonės aktyviai siekia energetinės nepriklausomybės – imasi iniciatyvos, investuoja į gamybos transformaciją. Tačiau tai nėra bendras sektoriaus standartas. Be valstybės paskatų ir koordinavimo, rizikuojame, kad tokie pokyčiai liks tik pavienių lyderių iniciatyva, o ne sisteminiu visos pramonės judėjimu“, – pažymi ekspertas.
Tarp įmonių, kurios aktyviai žengia tvarios transformacijos keliu, yra ir VMG grupės įmonė „VMG Energy“. Ji jau penkerius metus kuruoja atsinaujinančios energetikos investicijas visoje įmonių grupėje. Įmonės vadovas Petras Leknius teigia, kad Lietuvoje tam formuojasi palankios sąlygos, tačiau pažanga galėtų vykti dar sklandžiau.
„Verslas vis aktyviau mato vertę investuoti į atsinaujinančią energetiką – tai leidžia sumažinti ilgalaikius kaštus, sustiprinti nepriklausomybę ir prisidėti prie tvarumo tikslų. Lietuvoje judame teisinga kryptimi, tačiau kai kuriuos procesus vis dar apsunkina ilgas derinimų laikas, papildomi reikalavimai ar ne visada aiškus reguliavimas. Įmonės nori imtis iniciatyvos, tačiau tikisi aiškumo – tai leistų projektus įgyvendinti greičiau ir užtikrinčiau“, – sako P. Leknius.
Iniciatyvą perima verslas
„VMG Energy“, nusprendusi aktyviai vystyti vietinius elektros gamybos projektus, įgyvendinamą transformacijos procesą vertina ne kaip papildomą užduotį, o kaip ilgalaikės strategijos dalį. Toks požiūris, anot įmonės vadovo, leidžia ne tik mažinti išlaidas ar rizikas, bet ir aktyviai formuoti energetinę ateitį savo rankomis.
„Įdiegti technologiniai sprendimai 2024 metais mūsų įmonių grupei leido pačiai pasigaminti apie 7 proc. viso savo elektros poreikio. Skaičiuojama, kad tai leido sutaupyti daugiau nei 700 tūkst. eurų. Tačiau mums sprendimas savarankiškai generuoti elektrą nereiškia vien kaštų sumažinimo – jis atspindi mūsų kertinį siekį užtikrinti tvarumą ir nepriklausomybę nuo išorinių veiksnių“, – teigia įmonės vadovas.
Per metus VMG grupė sunaudoja apie 115 000 MWh elektros energijos, tad net ir kelių procentų energijos pasigaminimas pačios įmonės viduje turi apčiuopiamą finansinį ir strateginį poveikį.
2024 m. įmonėje „Klaipėdos mediena“ pradėjo veikti organinio Rankino ciklo (ORC) įrenginys, dėl kurio VMG grupės pagamintos elektros energijos kiekis padidėjo iki 14 proc. O kartu su veikiančia saulės elektrine leidžia įmonei pasigaminti apie 50 proc. visos reikalingos elektros energijos.
Pasak P. Lekniaus, skaičiuojama, kad šiuo metu vystomi atsinaujinančios energetikos išteklių projektai leis VMG grupei jau po kelerių metų padengti 70–80 procentų viso elektros poreikio.
Be pagrindinių elektros gamybos projektų, grupė aktyviai domisi investicijomis ir į energijos kaupimo sprendimus bei teikia paraiškas subsidijoms, taip užtikrindama tvarų vystymąsi ir ateities perspektyvas.
„Nuo 2025–2026 metų planuojame pradėti teikti energetikos projektų paslaugas ir išorės klientams – tai nauja kryptis, kuriai jau ruošiamės“, – teigia P. Leknius.
Visgi, nepaisant ryžto ir aiškios vizijos, projektų įgyvendinimo procesai yra sudėtingi įmonei tenka susidurti su įvairiais praktiniais iššūkiais.
„Statybos darbai – tai tik viena proceso dalis. Sunkiausia dažnai būna susiję su projekto pridavimu, tinkamų leidimų gavimu, įjungimu į tinklą ir kitais administraciniais procesais. Šie žingsniai gali užtrukti ir kelis mėnesius“, – pažymi įmonės vadovas.
Pokyčiams neužtenka tik geros valios
Nors kai kurios įmonės jau pasiekė pažangą, sisteminis proveržis visame pramonės sektoriuje dar tik formuojasi. M. Nagevičius atkreipia dėmesį, kad norint pasiekti platesnį pokytį, svarbu derinti verslo iniciatyvas su valstybės parama, įskaitant tinkamą reguliavimą, mokesčių politiką ir finansavimo priemones.
„Lietuvoje kapitalas brangus, skolintis sudėtinga, todėl įmonės dažnai priverstos investuoti tik į tai, kas gyvybiškai būtina – gamybos plėtrą, žaliavas, personalą. Todėl energijos transformacija dažnai lieka nuošalyje“, – sako M. Nagevičius.
Visgi, vertindamas esamą situaciją ir vystymosi tendencijas, pašnekovas išlieka optimistiškas dėl ateities perspektyvų.
„Atsižvelgiant į dabartinį plėtros tempą ir investicijų kryptį, Lietuva jau priartėjo prie situacijos, kai kartais gamina daugiau elektros nei suvartoja. Šios tendencijos rodo, kad energetinės transformacijos eiga yra tvirta, o Lietuva išlieka viena iš pažangiausių šalių Europoje šioje srityje“, – teigia M. Nagevičius.
