Prireikus skubios piniginės pagalbos, Lietuvos gyventojai dažniausiai pirmiausia kreiptųsi į artimuosius, o kas ketvirtas respondentas nurodo, kad tokioje situacijoje rinktųsi finansų įstaigą, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų nurodė, kad skubiai prireikus 5000 eurų pirmiausia pagalbos ieškotų pas artimuosius. Dar 17 proc. teigia, kad tokioje situacijoje skolintųsi tiek iš giminaičių, tiek iš finansų įstaigos. Mažiausiai gyventojai linkę skolintis iš draugų – taip elgtųsi vos kas vienuoliktas apklaustasis. Tuo metu 16 proc. respondentų nurodė nežinantys, kaip elgtųsi, jei netikėtai prireiktų tokios sumos. „Apklausa rodo, kad prireikus didesnės sumos dauguma gyventojų pirmiausia galvoja apie artimiausią aplinką – šeimą ar giminaičius. Tačiau matome ir kitą tendenciją: vis daugiau…
Naujų automobilių rinka šoktelėjo 40 proc., tačiau Lietuvos autoparkas ir toliau sensta
Po kelių sudėtingų metų naujų automobilių rinka Lietuvoje 2025 m. pastebimai atsigavo – registracijų skaičius per metus išaugo beveik 40 proc. Rinkos augimą skatino stabilizavusi pasiūla, didėjanti konkurencija tarp gamintojų bei palankesnės finansavimo sąlygos. Vis dėlto, kaip pastebi ekspertai, spartesnis pardavimų augimas kol kas nepakeitė ilgalaikės tendencijos – Lietuvos automobilių parkas išlieka vienas seniausių Europoje. Daugiausia naujų automobilių įsigyjama lizingu „Regitros“ statistinės analizės duomenimis, 2025 m. Lietuvoje iš viso buvo įregistruota daugiau nei 46 tūkst. naujų automobilių – beveik 40 proc. daugiau nei 2024 m., kai registracijų skaičius siekė 33 tūkst. Didžiausią naujų automobilių įsigijimų dalį pernai sudarė transporto priemonės, įsigytos lizingu, – jų registruota 24 tūkst., kai tiesiogiai savininkų…
Rūta Ežerskienė. Senstanti Baltijos šalių visuomenė: kas laukia mūsų ekonomikos?
Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė. Demografiniai pokyčiai Baltijos šalyse jau šiandien tyliai perbraižo ekonomikos ateitį. Mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vėliau priimami svarbiausi gyvenimo sprendimai keičia ne tik visuomenės struktūrą, bet ir darbo rinką, vartojimą bei finansų sistemą. Lietuvoje visuomenė sensta beveik dvigubai greičiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, o iki 2050 m. ji gali tapti viena vyriausių Europoje. Ar mūsų ekonomika tam pasiruošusi? Visuomenė sensta, o jaunų žmonių mažėja Prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvoje gali gyventi apie 2,2 mln. žmonių, o beveik kas trečias gyventojas bus vyresnis nei 65 metų. Tai reiškia, kad per artimiausius dešimtmečius šalies ekonomikai teks prisitaikyti prie visai kitokios visuomenės struktūros. Socialinės…
Nors investicinė sąskaita populiarėja, pusė lietuvių apie ją dar nėra girdėję
Kas septintas (14 proc.) lietuvis jau naudojasi nuo praėjusių metų įsigaliojusia investicine sąskaita, o dar 12 proc. planuoja ją išbandyti, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Visgi didelė dalis apklaustųjų apie tokią priemonę dar nežino. Investicinė sąskaita Lietuvoje buvo pristatyta 2025 m. sausį, siekiant prisidėti prie platesnių investavimo galimybių gyventojams ir spartesnės kapitalo rinkos plėtros. Šios priemonės išskirtinumas – atleidimas nuo pajamų mokesčio už pelną, jei jis reinvestuojamas. Pasak „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo Dariaus Burdaičio, investicinė sąskaita tampa vis populiaresne lietuvių investavimo priemone. Apklausos duomenimis, šiemet ją jau išbandžiusių asmenų yra 7 proc. punktais daugiau nei praėjusių metų pradžioje. „Investicinė sąskaita leidžia kiekvienam šalies gyventojui efektyviau įdarbinti savo santaupas,…
Rūta Ežerskienė. Žmonių finansinis saugumas yra ir valstybės atsparumo klausimas
2026-uosius Lietuva pasitiko tebesitęsiant geopolitiniam neapibrėžtumui regione. Valstybėms tenka derinti saugumo, socialinius ir ekonomikos stiprinimo prioritetus, todėl ypač svarbus tampa ne tik viešųjų finansų tvarumas, bet ir pačių gyventojų finansinis pasirengimas. Ar gebame planuoti finansus ne tik geresniems laikams, bet ir nenumatytiems scenarijams – ir nuo ko tai labiausiai priklauso? Daugiau taupo, bet ir daugiau skolinasi Finansinis saugumas šiandien yra ne tik asmeninės gerovės, bet ir ekonomikos stabilumo veiksnys. Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2025 m. gruodį namų ūkių indėliai per mėnesį padidėjo 1,4 mlrd. eurų, o paskolų portfelis gyventojams išaugo beveik 170 mln. eurų. LB taip pat pažymi, kad kreditavimas 2025 m. pabaigoje Lietuvoje buvo vienas sparčiausių euro zonoje. Tai…
Apklausa: kas penktas Lietuvos gyventojas reguliariai susiduria su sukčiais
Pernai su sukčiais bent kartą susidūrė trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, o kas penktas nurodo tokių situacijų patyręs daugiau nei penkis kartus. „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad nors dauguma gyventojų atpažįsta sukčiavimo bandymus, dalis vis dar patiria finansinių nuostolių. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad sukčiai nuolat prisitaiko prie naujų aplinkybių ir pastaruoju metu bando pasinaudoti ir pensijų reformos kontekstu. Daugiausia su sukčiais susidūrę – Latvijos gyventojai Apklausos duomenimis, Lietuvoje daugiau nei trečdalis (34 proc.) gyventojų per praeitus metus su sukčiais susidūrė 1–2 kartus, 21 proc. – 3–5 kartus, o penktadalis (20 proc.) nurodė daugiau nei penkis kartus sulaukę bandymų juos apgauti. Ketvirtadalis apklaustųjų teigė per metus su sukčiais nesusidūrę. Panašios…
Rūta Ežerskienė. Euro zonos infliacija ir EURIBOR: ko tikėtis artimiausiu
Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė Europos Centrinis Bankas (ECB), priimdamas sprendimus dėl bazinių palūkanų dydžių euro zonoje, itin didelį dėmesį skiria euro zonos infliacijos rodikliams – tiek jų raidai, tiek trumpalaikėms prognozėms, kurios leidžia numatyti kokia bus infliacija artimoje perspektyvoje. Tad kaipgi keisis euro zonos infliacija artimiausiais mėnesiais? Infliacija – esminis veiksnys palūkanų pokyčiams Nors ECB sprendimus dėl bazinių palūkanų lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, ekonomikos ciklo „temperatūra“, infliacija visgi išlieka svarbiausiu atskaitos tašku. Be to, infliacija, ypač jos sudedamosios dalys, didele dalimi atspindi euro zonos ekonomikos ciklo padėtį. Pavyzdžiui, pastaruoju metu ECB itin daug dėmesio skiria euro zonos paslaugų kainų dinamikos analizei, kadangi ją labiausiai veikia…
Ekspertai apie švietimą ir mokslą: kas tampa konkurencingumo iššūkiu?
Ekspertai apie švietimą ir mokslą: kas tampa konkurencingumo iššūkiu? Lietuvoje vis dar trūksta nuoseklios jungties tarp švietimo sistemos ir mokslo bei inovacijų ekosistemos. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriama gerokai mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis, o švietimo sistema vis dar susiduria su struktūrinėmis spragomis – nuo lėto reagavimo į technologinius pokyčius iki to, kad ne visada parengiami inovacijomis grįstai ekonomikai reikalingi specialistai. Ekspertų vertinimu, būtent tai, kaip tarpusavyje veikia švietimas, mokslas ir inovacijų politika, lems, ar šalis pajėgs kurti aukštesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Švietimas nespėja paskui technologijas Politologė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė atkreipia dėmesį, kad švietimas ir mokslas…
„Citadele“ – tarp geriausiai klientus aptarnaujančių bankų Lietuvoje
Naujausias „Dive“ klientų aptarnavimo kokybės tyrimas rodo, kad „Citadele“ bankas Lietuvoje išlaiko aukštus klientų aptarnavimo standartus ir yra tarp lyderių rinkoje. „Slapto pirkėjo“ tyrimas taip pat patvirtina, kad bankas išsiskiria aukščiausiais klientų aptarnavimo standartais visose Baltijos šalyse. Remiantis klientų patirties vertinimo bendrovės „Dive“ tyrimu, „slapto pirkėjo“ metodika vertinant tiek skambučių centro kokybę, tiek aptarnavimą banko skyriuose, „Citadele“ klientų aptarnavimas Lietuvoje įvertintas itin aukštais rezultatais. Skambučių centro aptarnavimas buvo įvertintas aukščiausiu įvertinimu (100 proc.) – bankas pasidalijo 1-ąją vietą rinkoje su kitu rinkos žaidėju. Aptarnavimas skyriuose įvertintas 99,7 proc. – tai užtikrino bankui 2-ąją vietą bendrame rinkos reitinge. „Šis rezultatas ypač reikšmingas atsižvelgiant į itin konkurencingą Lietuvos bankininkystės rinką, kurioje klientų…
Lietuvos pramonės produktyvumas atsilieka nuo ES vidurkio: ekspertai įvardijo augimą stabdančias priežastis
Lietuvos pramonė per pastaruosius du dešimtmečius tapo gerokai modernesnė, tačiau šalies produktyvumo rodikliai dar atsilieka. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, produktyvumo lygis siekia apie 70 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau mūsų šalis turi ambicijų ir suplanuotų priemonių, kurios leis pasiekti 90 proc. Ekspertai sutaria: šiuo metu spartesnį augimą stabdo per lėtas perėjimas prie didesnės pridėtinės vertės ekonomikos, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir vis dar nepakankamas technologijų potencialo išnaudojimas gamyboje. Technologijos gali kelti produktyvumą, tačiau trūksta jas valdyti gebančių žmonių Medienos pramonė – viena iš stipriausių Lietuvos eksporto šakų. Tačiau, pasak vienos didžiausių šio sektoriaus įmonių – VMG grupės bendrovės „VMG Wood Invest“ vadovės Ingridos Grikpėdienės – Lietuvos pramonė vis…
