Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai vis dažniau pasitelkiami darbo užduotims atlikti. Technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas Baltijos šalių tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė lietuvių darbo reikmėms naudojasi asmeninėmis arba nemokamomis DI paskyromis, o nemaža dalis nežino, kokius įrankius leidžia naudoti jų darbdaviai. Ekspertės teigimu, net ir įprastos užduotys, tokios kaip dokumentų redagavimas ar informacijos apibendrinimas, gali kelti grėsmę konfidencialiems duomenims, jei naudojantis DI neįvertinamos galimos rizikos. Baltijos šalyse atliktos vartotojų nuomonės apklausos duomenimis, asmeninėmis arba nemokamomis DI paskyromis darbo reikmėms Lietuvoje naudojasi net 58 proc. respondentų. Šis rodiklis gerokai didesnis nei kaimyninėse šalyse – Latvijoje tokius įrankius naudoja 48,1 proc., Estijoje – 49,7 proc. apklaustųjų. Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje…
Kardiologė kreipiasi į senjorus: norint pagerinti sveikatą, užtenka vos vieno pokyčio
Kiek iš tiesų judame, kaip miegame ir ar žinome, koks mūsų įprastas pulsas? Kardiologė primena: norint ilgiau išlikti sveikiems, svarbu kasdien judėti ir stebėti savijautos pokyčius. Kaip tai daryti vyresniame amžiuje ir kuo gali padėti artimieji bei išmaniosios technologijos? Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojos kardiologės Eglės Brazdžiūnienės, širdies sveikatą didele dalimi lemia kasdieniai įpročiai: „Žmogui, kuris iki šiol savo širdies sveikatai skyrė mažai dėmesio, rekomenduojama pradėti nuo dviejų svarbiausių sričių – mitybos įpročių peržiūros ir didesnio fizinio aktyvumo kasdienybėje.“ Peržiūrint mitybą, pirmiausia gydytoja pataria mažinti druskos, pridėtinio cukraus ir perdirbtos mėsos vartojimą, dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius bei viso grūdo produktus. Kartu verta pagalvoti, kaip į dienotvarkę…
Iš fabriko į biurą: senos pramoninės erdvės vėl tampa patrauklios
Buvę fabrikai vis dažniau pritaikomi naujai paskirčiai – juose įsikuria biurai, restoranai, kultūros ar renginių erdvės. Vilniuje kompleksinių industrinių teritorijų konversijų kol kas nėra daug: dažniau rekonstruojami pavieniai pastatai arba senąją struktūrą pakeičia nauji kvartalai. Architektai sako, kad konversija paprastai yra sudėtingesnis ir brangesnis kelias, tačiau leidžia išsaugoti tai, ko naujoje statyboje atkartoti sunku – pastato charakterį ir vietos istoriją. Pasak „A2SM“ architekto Aurimo Sasnausko, senųjų fabrikų konversijoms šiandien palanki ir miestų raida. Kadaise jų pakraščiuose statyti pramoniniai kompleksai miestams augant atsidūrė patraukliose ir gerai pasiekiamose teritorijose. „Senųjų fabrikų vertę šiandien kuria gera vieta, nestandartinės erdvės ir istorinis sluoksnis. Jų konstrukcijos dažnai leidžia gana lanksčiai pritaikyti pastatus naujoms funkcijoms, o…
„Samsung“ pristato galingiausią planšetinių kompiuterių seriją „Galaxy Tab S12“
„Samsung“ pristato galingiausią planšetinių kompiuterių seriją „Galaxy Tab S12“ Technologijų bendrovė „Samsung“ pristatė naujausius planšetinius kompiuterius – „Galaxy Tab S12 Ultra“ ir „Galaxy Tab S12+“. Naujosios serijos įrenginiai pasižymi didžiausiu iki šiol „Galaxy Tab“ našumu, itin plonu dizainu ir darbui bei kūrybai pritaikytomis DI funkcijomis. 14,6 colio „Tab S12 Ultra“ ir 12,6 colio „Tab S12+“ ekranai leidžia patogiai dirbti keliuose languose vienu metu. Praktikoje tai reiškia, kad vienoje ekrano pusėje galite stebėti tiesioginę vaizdo transliaciją ar paskaitą, o kitoje – rašyti el. laišką, ruošti prezentaciją ar konspektuoti. Abiejuose modeliuose naudojami „Dynamic AMOLED 2X“ ekranai, o įdiegtos technologijos realiuoju laiku prisitaiko prie aplinkos apšvietimo. Tai užtikrina gerą ekrano matomumą skirtingomis sąlygomis…
Daugelis įmonių vis dar permoka už elektrą: paaiškino, kaip galima sutaupyti
Elektros kainų svyravimai pastaraisiais metais iš esmės keičia verslo veiklos logiką. Auganti priklausomybė nuo atsinaujinančių energijos šaltinių, kintančios oro sąlygos ir geopolitiniai neapibrėžtumai Europoje lemia didesnį kainų nepastovumą. Dėl to išlaidos energijos ištekliams tampa sunkiai prognozuojamos, o jų valdymas – viena iš kritinių finansinio planavimo dedamųjų. Kainų svyravimai išlieka dideli Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad elektros kainos šiemet svyravo itin plačiai – skirtingais laikotarpiais jos skyrėsi daugiau nei du kartus. Vasario mėnesį vidutinė kaina siekė apie 155 Eur/MWh, kovą nukrito iki 82 Eur/MWh, o balandžio pirmoje pusėje sumažėjo iki maždaug 60 Eur/MWh. „Didžiausią įtaką elektros kainoms daro oro sąlygos, vartojimo poreikis ir vietinė elektros gamyba, taip pat pigesnės…
Jei skubiai prireiktų 5000 eurų, ką darytų gyventojai?
Prireikus skubios piniginės pagalbos, Lietuvos gyventojai dažniausiai pirmiausia kreiptųsi į artimuosius, o kas ketvirtas respondentas nurodo, kad tokioje situacijoje rinktųsi finansų įstaigą, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų nurodė, kad skubiai prireikus 5000 eurų pirmiausia pagalbos ieškotų pas artimuosius. Dar 17 proc. teigia, kad tokioje situacijoje skolintųsi tiek iš giminaičių, tiek iš finansų įstaigos. Mažiausiai gyventojai linkę skolintis iš draugų – taip elgtųsi vos kas vienuoliktas apklaustasis. Tuo metu 16 proc. respondentų nurodė nežinantys, kaip elgtųsi, jei netikėtai prireiktų tokios sumos. „Apklausa rodo, kad prireikus didesnės sumos dauguma gyventojų pirmiausia galvoja apie artimiausią aplinką – šeimą ar giminaičius. Tačiau matome ir kitą tendenciją: vis daugiau…
Naujų automobilių rinka šoktelėjo 40 proc., tačiau Lietuvos autoparkas ir toliau sensta
Po kelių sudėtingų metų naujų automobilių rinka Lietuvoje 2025 m. pastebimai atsigavo – registracijų skaičius per metus išaugo beveik 40 proc. Rinkos augimą skatino stabilizavusi pasiūla, didėjanti konkurencija tarp gamintojų bei palankesnės finansavimo sąlygos. Vis dėlto, kaip pastebi ekspertai, spartesnis pardavimų augimas kol kas nepakeitė ilgalaikės tendencijos – Lietuvos automobilių parkas išlieka vienas seniausių Europoje. Daugiausia naujų automobilių įsigyjama lizingu „Regitros“ statistinės analizės duomenimis, 2025 m. Lietuvoje iš viso buvo įregistruota daugiau nei 46 tūkst. naujų automobilių – beveik 40 proc. daugiau nei 2024 m., kai registracijų skaičius siekė 33 tūkst. Didžiausią naujų automobilių įsigijimų dalį pernai sudarė transporto priemonės, įsigytos lizingu, – jų registruota 24 tūkst., kai tiesiogiai savininkų…
Rūta Ežerskienė. Senstanti Baltijos šalių visuomenė: kas laukia mūsų ekonomikos?
Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė. Demografiniai pokyčiai Baltijos šalyse jau šiandien tyliai perbraižo ekonomikos ateitį. Mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vėliau priimami svarbiausi gyvenimo sprendimai keičia ne tik visuomenės struktūrą, bet ir darbo rinką, vartojimą bei finansų sistemą. Lietuvoje visuomenė sensta beveik dvigubai greičiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, o iki 2050 m. ji gali tapti viena vyriausių Europoje. Ar mūsų ekonomika tam pasiruošusi? Visuomenė sensta, o jaunų žmonių mažėja Prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvoje gali gyventi apie 2,2 mln. žmonių, o beveik kas trečias gyventojas bus vyresnis nei 65 metų. Tai reiškia, kad per artimiausius dešimtmečius šalies ekonomikai teks prisitaikyti prie visai kitokios visuomenės struktūros. Socialinės…
Nors investicinė sąskaita populiarėja, pusė lietuvių apie ją dar nėra girdėję
Kas septintas (14 proc.) lietuvis jau naudojasi nuo praėjusių metų įsigaliojusia investicine sąskaita, o dar 12 proc. planuoja ją išbandyti, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Visgi didelė dalis apklaustųjų apie tokią priemonę dar nežino. Investicinė sąskaita Lietuvoje buvo pristatyta 2025 m. sausį, siekiant prisidėti prie platesnių investavimo galimybių gyventojams ir spartesnės kapitalo rinkos plėtros. Šios priemonės išskirtinumas – atleidimas nuo pajamų mokesčio už pelną, jei jis reinvestuojamas. Pasak „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo Dariaus Burdaičio, investicinė sąskaita tampa vis populiaresne lietuvių investavimo priemone. Apklausos duomenimis, šiemet ją jau išbandžiusių asmenų yra 7 proc. punktais daugiau nei praėjusių metų pradžioje. „Investicinė sąskaita leidžia kiekvienam šalies gyventojui efektyviau įdarbinti savo santaupas,…
Rūta Ežerskienė. Žmonių finansinis saugumas yra ir valstybės atsparumo klausimas
2026-uosius Lietuva pasitiko tebesitęsiant geopolitiniam neapibrėžtumui regione. Valstybėms tenka derinti saugumo, socialinius ir ekonomikos stiprinimo prioritetus, todėl ypač svarbus tampa ne tik viešųjų finansų tvarumas, bet ir pačių gyventojų finansinis pasirengimas. Ar gebame planuoti finansus ne tik geresniems laikams, bet ir nenumatytiems scenarijams – ir nuo ko tai labiausiai priklauso? Daugiau taupo, bet ir daugiau skolinasi Finansinis saugumas šiandien yra ne tik asmeninės gerovės, bet ir ekonomikos stabilumo veiksnys. Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2025 m. gruodį namų ūkių indėliai per mėnesį padidėjo 1,4 mlrd. eurų, o paskolų portfelis gyventojams išaugo beveik 170 mln. eurų. LB taip pat pažymi, kad kreditavimas 2025 m. pabaigoje Lietuvoje buvo vienas sparčiausių euro zonoje. Tai…
