• Politika ir teisė

    Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO atstovų vizitas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

    Balandžio 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Žydų mokslinių tyrimų instituto Niujorke (YIVO) delegacija: vykdantysis direktorius dr. Jonathanas Brentas, YIVO archyvo vadovė dr. Stefanie Halpern, personalo vadovė Shelly Freeman, programų visuomenei direktorius Alexas Weiseris. YIVO vadovas J. Brentas padėkojo Nacionalinei bibliotekai ir jos bendruomenei už konstruktyvų bendradarbiavimą, pasidžiaugė pastaraisiais metais vykdytų judaikos dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos veiklų rezultatais. Svečiai išreiškė solidarumą ir palaikymą Ukrainos žmonėms, išsakė YIVO bendruomenės norą kartu Nacionaline biblioteka prisidėti prie karo niokojamos Ukrainos kultūros vertybių išsaugojimo iniciatyvų. Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas labai pozityviai įvertino pastarųjų metų Nacionalinės bibliotekos ir YIVO partnerystę, pabrėžė jos tęstinumo galimybę. Susitikime, kuriame taip pat…

  • Politika ir teisė

    Ukrainiečiai Utenos rajone

    Informuojame, kad balandžio 1 d. duomenimis Utenos rajone gyvena 285 ukrainiečiai: 193 moterys ir 92 vyrai. Šiuo metu Utenos rajono švietimo įstaigose mokosi ir yra ugdomi 108 vaikai iš Ukrainos: Utenos Vyturių progimnazijoje – 76 mokiniai Utenos „Saulės“ gimnazijoje – 12  mokinių Utenos rajono Užpalių gimnazijoje – 1 mokinys Utenos vaikų lopšelyje – darželyje „Šaltinėlis“ yra ugdoma 17 vaikų Utenos Krašuonos progimnazijos specialių poreikių vaikų „Versmės“ skyrių lanko  2 mokiniai. Užimtumo tarnybos Utenos skyrius įregistravo 62 darbo ieškančius ukrainiečius, įdarbino – 4. Utenos rajono savivaldybės pastangomis įdarbinti 37 karo pabėgėliai iš Ukrainos. Pranešimą paskelbė: Lolita Kaminskienė, Utenos rajono savivaldybės administracija

  • Politika ir teisė

    Bus išrinkti geriausi 2021 metų kultūros centrai

    Kultūros ministerija kviečia iki balandžio 30 dienos teikti dokumentus gauti Geriausio 2021 metų kultūros centro premijas. Kultūros centrai bus vertinami pagal atskiras kategorijas, atsižvelgiant į jų vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, turimą materialinę bazę. Šių premijų tikslas – skatinti kūrybingą kultūros centrų veiklą, pagerbti jų darbuotojus. Premijos skiriamos kasmetinio konkurso metu įvertinus savivaldybių kultūros centrų paskutinių penkerių metų aktyvią, kūrybingą, novatorišką veiklą. Premijos kultūros ministro įsakymu skiriamos vadovaujantis Geriausio kultūros centro vertinimo komisijos išvadomis. Komisija vertina, kaip puoselėjama etninė kultūra, mėgėjų menas kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką, edukacinę, pramoginę veiklą, ugdant bendruomenės kultūrinius poreikius, organizuojant profesionalaus meno sklaidą. Geriausiam aukščiausiosios kategorijos kultūros centrui skiriama 90 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija, geriausiam pirmosios…

  • Politika ir teisė

    Prezidentas: Baltijos šalims reikia daugiau NATO sąjungininkų pajėgų, oro ir priešraketinės gynybos

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį kartu su Latvijos ir Estijos Prezidentais dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertų grupės – Atlanto tarybos – organizuojamoje Baltijos šalių vadovų diskusijoje. Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai nuotoliniu būdu vykusioje diskusijoje kalbėjo apie Baltijos regiono saugumą Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, augantį gynybos poreikį NATO rytiniame flange, NATO ir ES veiksmus užtikrinant sąjungininkų saugumą pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje, paramos Ukrainai stiprinimą bei tęstinumo užtikrinimą. Atlanto tarybos organizuotoje diskusijoje Lietuvos Prezidentas akcentavo, kad Rusijos karo Ukrainoje kontekste NATO turėtų skirti ypatingą dėmesį Baltijos šalių saugumo užtikrinimui. Pasak šalies vadovo, Lietuva yra įsprausta tarp militarizuoto Kaliningrado regiono ir Baltarusijos, kurią jau galime vadinti Rusijos karine provincija, todėl mūsų valstybės…

  • Politika ir teisė

    Kultūros erdvės Kaune išgyvena renesansą: atnaujinti Kauno menininkų namai

    Europos kultūros sostinės metus Kauno menininkų namai (KMN) pasitinka atsinaujinę. Restauruotas pastato fasadas ir vertingosios jo detalės, įrengtas dekoratyvinis apšvietimas. Intensyviai ruošiamasi antrajam darbų etapui – Europos paveldo ženklu pažymėto pastato vidaus patalpų remontui bei tvoros ir sklypo tvarkymui. Darbai atliekami Kauno miesto savivaldybės lėšomis. Darbai užtruko lygiai metus „Kauno menininkų namai laikomi viena ilgiausiai veikiančių tokio tipo kultūrinių įstaigų ne tik mūsų mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Pernai atšvęstas 50 metų jubiliejus ir simboliškai ta proga – labai laukta dovana – pastato restauracija“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis Nors Kauno menininkų namai nebuvo kritinės būklės, tačiau dalis elementų buvo gerokai nusidėvėję. Prireikė tvarkyti suskilinėjusią ir drėgmės pažeistą lauko…

  • Politika ir teisė

    Seimo Laikinoji Žemaičių grupė kviečia į apskritojo stalo diskusiją dėl Žemaičių kongreso rezoliucijos pasiūlymų įgyvendinimo

    Žemaičiai rankų nenuleidžia. Atkakliai ir kantriai siekia savo išsikeltų tikslų – įtvirtinti Lietuvoje žemaičių kalbos statusą, aktyvinti pačių žemaičių veiklą, įtraukti dar platesnį ratą suinteresuotų asmenų į diskusiją dėl Žemaičių kongreso rezoliucijos įgyvendinimo. Nors jau ne kartą sulaukta iš įvairių institucijų neigiamų atsakymų dėl minėtos rezoliucijos, viliamasi, kad žemaitiškas atkaklumas ir užsispyrimas padės pasiekti tikslą. Šiais klausimais Seimo laikinosios Žemaičių grupės nariai, Lietuvos Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo nariai, Žemaičių kultūros draugijos skyrių pirmininkai, Žemaitijos regiono merai ir Etninės kultūros globos tarybos atstovai diskutuos kovo 30 d. 15.15 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) rengiamoje apskritojo stalo diskusijoje. Diskusijos dalyviai taip pat aptars VšĮ „Karšuvos būtovė“ prezidento Antano Gedvilo kreipimąsi dėl…

  • Politika ir teisė

    Liudas Mažylis Vasario 16-osios Akto originalo atradimo penkmetį minės Lietuvos ambasadoje Berlyne

    Kovo 29-ąją sukanka lygiai penkeri metai, kuomet 2017 metais prof. Liudas Mažylis Vokietijos politiniame archyve rado Vasario 16-osios Akto originalą lietuvių ir vokiečių kalbomis. Dokumento, liudijančio Lietuvos Nepriklausomybės kelią, radimo metines dabar Europos Parlamento nario pareigas einantis L. Mažylis minės Lietuvos ambasadoje Vokietijoje. „Šis dokumentas yra mūsų visų laisvės ir demokratijos pasas. Džiaugiuosi gavęs kvietimą iš Lietuvos ambasados Vokietijoje pasitikti šią svarbią man asmeniškai ir, tikiu, visiems tautiečiams datą  būtent Berlyne, kur viskas ir įvyko prieš penkerius metus. Ambasada ir tuomet ženkliai prisidėjo prie sėkmingos paieškos“, – teigia Vasario 16-osios Akto radėjas prof. L. Mažylis. Vizito metu Lietuvos ambasadoje Vokietijoje kartu su vietine lietuvių bendruomene vyks renginys „1918 metų Lietuvos…

  • Politika ir teisė

    Seimo Pirmininkė: „Europos Sąjungos parlamentų veiksmai šiandien rodo, kiek yra ryžto ginti demokratiją“

    Šiandien Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvavo Europos parlamentų pirmininkų konferencijoje Liublianoje (Slovėnijos Respublika), taip pat susitiko su Šveicarijos Konfederacijos Nacionalinės Tarybos Pirmininke Iren Kelin (Irène Kälin). Pirmoje konferencijos sesijoje Liublianoje kalbėjusi V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Ukrainos Aukščiausioji Rada šiandien yra geriausias pavyzdys, kaip parlamentai gali funkcionuoti išskirtinių krizių atvejais. „Prieš penkias dienas tai stebėjau iš arti Kyjive. Net ir sunkiausiomis aplinkybėmis, Rusijai apšaudant Kyjivo priemiesčius, Ukrainos parlamentas nenutraukė veiklos, priėmė būtinus sprendimus, tuo užtikrindamas demokratijos tęstinumą. Įkvepia ne tik ukrainiečių kovingumas, bet ir gebėjimas užtikrinti valstybės institucijų funkcionavimą karo metu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. Pasak Seimo Pirmininkės, nors Europos Sąjunga parodė vienybę ir ėmėsi drąsių žingsnių, pirmi žingsniai nėra kelio…

  • Politika ir teisė

    Rūtos Lukoševičiūtės-Daudienės svajonė išsipildė Širvintų rajone: nė minutės nesigailėjo dėl savo sprendimo

    TV projektų prodiuserė, žurnalistė, dainų tekstų autorė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė užaugo mieste, bet visada svajojo ištrūkti iš miestietiško šurmulio. „Kiek save pamenu, visuomet norėjau gyventi nedideliame miestelyje: kur gali grožėtis gamta, kur grynas oras, kur kiekvienas sutiktas pasisveikina ir padovanoja šypseną, kur nereikia bėgti paskui gyvenimą, o tiesiog gali jį jausti ir gyventi čia ir dabar. Netgi pasimėgaudama. Labai džiaugiuosi, kad ir mano vyras jautė panašius poreikius, todėl jo įkalbinėti gyventi toliau nuo sostinės nereikėjo: lizdo savo šeimai ieškojome sutartinai abu“, – kalbėjo žinoma moteris. Kaimiška idilė Šeima nusprendė įsikurti Širvintų rajone esančiame Kiauklių kaime. Šį rajoną pasirinko, nes strategiškai jis porai labai parankus. Rūta paaiškino: „Nuo mūsų namų iki sostinės…

  • Politika ir teisė

    Liudas Mažylis. Baltarusijos vaidmuo Rusijos kare

    Rusijos pradėtas karas Ukrainoje įtraukė ir Baltarusiją. Jau nuo pat pirmųjų karo dienų iš Baltarusijos pusės keliavo rusų karinės pajėgos, sausumos ir oro technika, o dar ir buvo vykdomi sunkiosios artilerijos – raketų ir sviedinių – apšaudymai. Tai – absoliuti diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos kaltė, tačiau brangią kainą turės sumokėti paprasti baltarusiai. Ar Lukašenka  artimiausiomis dienomis pasirinks pradėti tiesioginį karą prieš Ukrainą, pasirašydamas dekretą siųsti ten savo karinius dalinius? Ką toks sprendimas galėtų reikšti Baltarusijai ir pačiam režimui, kuris jau dabar yra traktuojamas kaip lygiavertis kaltininkas šitame beprecedenčiame kare? Juk režimas su kiekviena diena ritosi vis žemyn. Iš pradžių buvo „tik“ teisinės sistemos užvaldymas, partijų draudimas… Po suklastotų 2020 m. prezidento…

Privatumo politika