Verslas

Po euro įvedimo gyventojai neskuba peržiūrėti gyvybės draudimo sutarčių

UADBB „Investicijų brokeris“ duomenimis, po euro įvedimo tik vienas apdraustasis iš dvidešimties suskubo peržiūrėti turimas gyvybės draudimo sutartis.

„Žmonės galvoja, kad prieš daugiau nei dešimtmetį sudaryta draudimo sutartis, su tuo metu atrodžiusia pakankama draudimo suma, ir dabar teiks adekvačią apsaugą nelaimės atveju. Deja, kai atsitinka draudiminis įvykis ir gaunama draudimo išmoka, jie nustemba: „Ką galima padaryti su tokia nedidele suma?“, – sako bendrovės vadovė Dagnė Rūkienė.

Anot jos, pasitaiko atvejų, kai prieš 10-15 metų sudarytoje sutartyje draudimo išmokos suma kritinės ligos (tarkime, onkologinės), atveju buvo pasirinkta 10 tūkst. litų. Draudimo sutartis nuo pat jos sudarymo momento nebuvo peržiūrėta, žmogus visą laiką tikėjosi, kad jis pasirūpino savimi nelaimės atveju. Visgi, prieš dešimt metų 10 tūkst. litų buvusi visai padori suma, dabar turi visai kitą vertę. Juk viskas yra pabrangę – medikamentai, medicinos paslaugos.

„Žmonės vengia galvoti apie nemalonius dalykus: ligas, susižalojimus, mirtį. Jie nenori sukti galvos – turi ilgalaikę draudimo sutartį, 15 metų moka tokio pat dydžio įmokas ir net nesusimąsto, „kas būtų, jeigu“. Tik tuomet, kai gaunama išmoka, pradedama galvoti, kodėl buvo pasirinkta tokia maža suma. Tiems, kas seniai apsidraudė, patarčiau susirasti draudimo dokumentus ir pasižiūrėti, kokios buvo pasirinktos sąlygos, ar tenkina turimos apsaugos“, – pataria draudimo brokerių įmonės vadovė.

Būtina peržiūrėti investicinio gyvybės draudimo sutartis

Nepriklausomo draudimo rinkos eksperto Valentino Maskoliūno nuomone, ne visas gyvybės draudimo sutartis reiktų peržiūrėti. Rizikinga keisti kai kurias draudimo su garantuotomis palūkanomis sąlygas. Po peržiūrėjimo, draudimo kompanijos gali pradėti taikyti mažesnę garantuotų palūkanų normą. Tačiau, anot jo, privaloma pasidomėti investicinio gyvybės draudimo sutartimis. Pagrindine nauda perrašius sutartį ekspertas įvardija pagalbą, nutikus nelaimei.

„Ar trys tūkstančiai eurų, ar dešimt tūkstančių – nelaimės atveju yra didelis skirtumas. Tačiau, jei sutartis sudaryta su vienu tūkstančiu eurų išmoka kritinės ligos atveju, tai yra labai nedidelė suma, ir tokia sutartis yra tik „formali“, – sako V. Maskoliūnas.

Eksperto teigimu, prieš įvedant eurą, populiariausia suma, kuriai drausdavosi kritinių ligų atveju, buvo 10-20 tūkst. litų. Panašią sumą, tačiau eurais, reiktų rinktis ir dabar. „Draudimo rinkoje taip pat įvyko pokytis, kaip žmonės sako, „vienas prie vieno“. Kokiai sumai būdavo draudžiamasi litais, dabar draudžiamasi eurais“, – teigia jis.

Pasitaiko kuriozų

„Investicijų brokeris“ vadovė Dagnė Rūkienė teigia, kad yra nemažai klientų, kurie net neatsimena kurioje draudimo bendrovėje apsidraudė. Be to, daugelyje šeimų per 10-15 metų pasikeitė situacija: kas daugiau uždirba, kas jau vaikų turi, kitų vaikai jau užaugo, gal pasiėmė arba išmokėjo paskolą, o kitiems – jau ir taupymo poreikis atsirado. Tad „nupūsti dulkes“ nuo prieš keliolika metų sudarytų sutarčių – tikrai vertėtų.

Anot D. Rūkienės, peržiūrint sutartis, pasitaiko ir gan absurdiškų situacijų. Pavyzdžiui, rizikingą aukštalipio darbą dirbantis žmogus 15 metų už riziką patirti traumą mokėjo ženkliai padidintą įmoką. Nors 13 metų to darbo jau nedirbo, kiekvieną mėnesį už tai nuoširdžiai mokėjo.

Dažnas atvejis – kai šeimos yra sudariusios keletą gyvybės draudimo sutarčių. Tarkime, vyras mokėjo už savo ir už žmonos sutartį, nes tuo metu žmona nedirbo ir negalėjo naudotis Gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Be to, atskira sutartimi jis buvo apdraudęs vaikus. Dabar gi situacija šeimoje pasikeitė – žmona dirba, tačiau vyras vis dar moka už ją, todėl už dalį įmokų negali susigrąžinti GPM permokos. „Šeimai būtų ekonomiškai daug naudingiau padaryti sutarties pakeitimą“, – mano D. Rūkienė.

Rinkoje atsirado naujų, palankesnių draudimo variantų

Valentino Maskoliūno teigimu, per keletą pastarųjų metų Lietuvoje atsirado į vartotoją orientuotų taupymo produktų. Vienu tokių ekspertas įvardija investicinį gyvybės draudimą, Lietuvoje siūlomą ilgametę patirtį pasaulio draudimo rinkoje turinčių užsienio kompanijų. Labai dažnai šių kompanijų taikomas turto valdymo mokestis ar įmokos mokestis yra konkurencingesni už šiuo metu rinkoje esančių kitų įmonių mokesčius.

„Neturėdamos biuro, tad ir didelių kaštų, užsienio draudimo kompanijos gali pasiūlyti vartotojui labai palankių draudimo produktų. Tad, norintiems taupyti, reiktų pasidomėti rinkos naujienomis“, – pataria draudimo rinkos ekspertas.

Daugiau informacijos:

Dagnė Rūkienė

UADBB „Investicijų brokeris“ direktorė

tel.: 8 687 72155

el.p.: dagne@draudimopatarimai.lt

 

Valentinas Maskoliūnas

nepriklausomas draudimo rinkos ekspertas

el.p.: maskoliunas.v@gmail.com

Pranešimą paskelbė : Rūta Trainytė, UAB „Publicum”

Parašykite komentarą