Šiandien Aplinkos ministerija Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektą.
Tokį nacionalinį oro taršos valdymo dokumentą turi parengti kiekviena ES šalis. Jis turi numatyti priemones, kurios leistų iki 2020 m. ir 2030 m. sumažinti į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį iki ES nustatyto lygio. Pasiekus iškeltus tikslus, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.
„Šis planas labai svarbus ir reikalingas visiems Lietuvos žmonėms, kadangi jis skirtas su oro tarša susijusioms opioms problemoms spręsti. Teikiame projektą, kuris po išsamių diskusijų buvo papildytas priemonėmis, daugiau orientuotomis skatinti ir mažiau – riboti ar drausti“, – sako aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas parengtas derinant jį su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. Atnaujintasis projektas parengtas po aktyvaus dviejų derinimo etapų.
Jame daug dėmesio skirta finansinio skatinimo priemonėms, kurių didelė dalis orientuota į gyventojus. Viena iš jų – sukurti skatinimo mechanizmą, kad seną automobilį pridavusieji fiziniai asmenys atsiskaitytų už viešojo transporto paslaugas arba įsigytų mažiau taršų automobilį. Be to, numatoma skirti paramą namų ūkiams prisijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, taip pat kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti. Toks skatinimas – alternatyva anksčiau siūlytoms priemonėms, kurios numatė įvairius draudimus dėl taršių transporto priemonių įsigijimo, kietojo kuro deginimo ir pan. Įvertinus šio skatinimo efektyvumą, ateityje gali būti svarstomos ir kitos priemonės.
Mažinant oro taršą ir gerinant jo kokybę, ypač svarbus vaidmuo tenka transportui, todėl numatytos finansinės paskatos savivaldybėms, įsigyjančioms elektra, gamtinėmis dujomis arba vandeniliu varomas viešojo transporto priemones. Atskiras skatinimas numatytas darnaus judumo priemonių įgyvendinimui daugiausia transporto priemonių pritraukiančioms savivaldybėms, įsidiegusioms dyzelinių transporto priemonių eismo ribojimo sistemas.
Plano projektas papildytas naujomis priemonėmis, kurios leistų mažinti taršą žemės ūkyje – numatyta tobulinti su aplinkos apsauga susijusius reikalavimus ūkinių gyvūnų laikymo vietoms, skatinti naudoti organines trąšas vietoj neorganinių ir atnaujinti jų naudojimo technologijas.
Tarp planuojamų priemonių visuomenės informuotumui didinti – informavimas apie sveikatai daromą oro taršos poveikį, tolesnis ekologinio vairavimo įgūdžių formavimas ir skatinimas, gerosios žemės ūkio praktikos kodekso atnaujinimas, informavimas apie geriausias būstų šildymo sistemas, galimybes pagerinti pastatų energinį efektyvumą ir kt.
Nuspręsta kai kurių ankstesniuose plano projektuose siūlytų priemonių veiksmingumą pirmiausia išmėginti bandomaisiais projektais, pavyzdžiui, išbandant kilnojamą transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą, galimybes vykdyti keliuose daug dūmų išskiriančių transporto priemonių monitoringą. Įvertinus, ar tokios priemonės veiksmingos, būtų apsispręsta, ar jas diegti plačiu mastu.
Kai kurias ankstesniuose plano projektuose siūlytas priemones nuspręsta atidėti vėlesniam laikui – kai joms įgyvendinti bus pasiekta reikiama technologinė pažanga arba padidės jų ekonominis efektyvumas.
Nacionalinio oro taršos mažinimo planas turi būti patvirtintas ir pateiktas Europos Komisijai iki balandžio 1 d. Jis turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.
Pranešimą paskelbė: Raimonda Karnackaitė, LR aplinkos ministerija
