Darbo skelbimas, siūlantis greitai ir lengvai gauti pinigų atliekant lėšų pervedimus ar jas išgryninant, gali būti nusikaltėlių masalas pinigų mulams. Pinigų mulais vadinami žmonės, kurie už atlygį sutinka įsitraukti į pinigų plovimo veiklas. Jie ar jos sąmoningai leidžia naudoti asmenines sąskaitas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimui.
Skelbimuose gali būti siūlomas tariamas sąskaitų administratoriaus, pinigų pervedimo agento, buhalterio ar apskaitininko darbas su pažadu gauti fiksuotą atlygį už atliktą finansinę operaciją. „Ieškant darbo ir skaitant skelbimus, visada verta susirinkti kuo daugiau informacijos apie darbdavį. Jeigu to padaryti neįmanoma, tai gali būti ženklas, kad skelbimas – sukčių pinklių dalis. Dėl to visuomenės informavimas ir edukacija yra svarbi pinigų plovimo prevencijos dalis“, – pastebi Greta Ranonytė, „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė.
G. Ranonytė atkreipia dėmesį į teisėsaugos informaciją, kuri rodo, kad pinigų mulais dažnai paverčiami žemesnio išsilavinimo žmonės, moksleiviai, studentai ar sukčių įtikinėjimams pasidavę vyresnio amžiaus gyventojai. „Be to, pinigų plovimo schemas kuriantys nusikaltėliai sugeba pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis, kad įtikintų savo aukas atlikti nurodymus už atlygį“, – priduria „Fintech Hub LT“ vadovė ir pabrėžia, kad asociacijos vienijami mokėjimo paslaugų teikėjaidalijasi gerosiomis praktikomis, kaip valdyti pinigų plovimo riziką ir įgyvendinti klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikos valdymo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimus. Kartu vystomi sisteminiai sprendimai, kurie leidžia atpažinti neteisėtos veiklos požymius ir ją užkardyti.
Nusikaltėliai tobulėja
Sparčiai tobulėjančios dirbtinio intelekto (DI) technologijos sukčių rankose virsta ypač pavojingu ginklu. Bendrovės „ZEN.com“ finansinių nusikaltimų analitikas Michalas Kepa pastebi, jog yra žinoma atvejų, kai nusikalstamos grupuotės naudoja „deepfake“ technologiją – klastoja garso ir vaizdo įrašus, kad apsimestų patikimais asmenimis, pavyzdžiui, šeimos nariais ar draugais. „Klastotės gali atrodyti itin tikroviškos. Kartu sukuriamas tam tikras dramatiškas emocinis fonas – skatinama veikti čia ir dabar, pernelyg negalvojant. Todėl dalis sukčių prašymų pervesti pinigus ar atlikti finansines operacijas suveikia“, – dalijasi M. Kepa.
Analitikas pastebi, kad nusikaltėliai DI išmoko klonuoti balsus: panaudodami kelis konkretaus asmens balso įrašo pavyzdžius, gali itin tiksliai atkartoti jo kalbėjimą. „Paprastai sukčiai naudoja šią apgaulę kurdami telefoninius skambučius ar balso pranešimus, kurie atrodo pažįstamo asmens ir itin suveikia, kai kartu pasitelkiamas ir telefono numerio klastojimas. Šiuo atveju, auka gali patikėti prašymu, manydama, kad tai teisėtas finansinės pagalbos ar pinigų pervedimo prašymas“, – nusikaltėlių taktiką atskleidžia M. Kepa.
Atakuoja žinutėmis per pokalbių programėles
Per susirašinėjimų programėles, tokias kaip „WhatsApp“, „Viber“ ir kt. siunčiamos žinutės irgi gali būti sukčių jaukas. Piktavalių tikslams tarnaujantys dirbtinio intelekto pokalbių robotai (angl. chatbots) su aukomis užmezga individualius pokalbius. Susirašinėjimai gali prasidėti nuo darbo pasiūlymų ar net romantiškos pažinties, o vėliau įtikinti neteisėtai pervesti pinigus. „Pokalbių robotai dažnai naudojami kaip pirmasis kontaktas (pagrindinis filtras) pradėti bendravimą su potencialia auka. Surinkus atsakymus, patvirtinančius psichologinį ar demografinį „taikinio“ profilį, į pokalbį įsitraukia tikras asmuo – sukčius“, – dėsto ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, jog viena dalis žmonių iš pradžių nė nesuvokia, kad jų sąskaitos yra naudojamos neteisėtai. „Jie nuoširdžiai tiki, kad užsiima teisėta veikla, pavyzdžiui, nuotoliniu darbu arba tiesiog padeda artimam žmogui. Aukos suviliojamos lengvų pinigų pažadais (fiktyvių darbo pasiūlymų sukčiai) arba emociniu prisirišimu (romantiniai sukčiai)“, – pastebi M. Kepa. Antra dalis pinigų mulų, anot eksperto, į pinigų plovimo schemas įsitraukia sąmoningai, suprasdami, jog palaiko nusikalstamą veiklą. Tai – asmenys, kurie sąmoningai leidžia naudoti savo sąskaitas neteisėtiems finansiniams sandoriams. Jie supranta riziką, tačiau vis tiek nusprendžia dalyvauti mainais į finansinį atlygį.
Sukčiai veikia be skrupulų – išnaudoja žmonių silpnybes
Potencialių aukų profilius sukčiams vis dažniau padeda sudaryti DI įrankiai. „Technologijos šiandien padeda ištrinti bendravimo kliūtis – naudodami vertimo sistemas nusikaltėliai iš užsienio gali apsimesti lietuviais, nors iš tiesų nemoka nė vieno lietuviško žodžio“, – pastebi Teresa Bedulskaja, bendrovės UAB „Walletto“ vyresnioji atitikties pareigūnė.
Anot T. Bedulskajos, taip pat nusikaltėliai skaitmeninėje erdvėje yra įgudę klastoti dokumentus, pavyzdžiui, parodyti aukai, kad asmuo yra įdarbintas „Bank of America“ ir viena iš užduočių – gauti pinigus į savo sąskaitą ir persiųsti juos kitur. Ekspertė pastebi, jog panašių kabliukų dažniau užkimba žemesnio išsilavinimo, mažiau finansiškai išprusę žmonės, kuriais lengva manipuliuoti – įtikinti juos „paskolinti“ savo banko sąskaitą arba priimti mokėjimus iš tariamų draugų ir persiųsti lėšas toliau. Sukčiams lengviau pasiduoda ir finansinių rūpesčių prispausti žmonės ar norintys greitai praturtėti, papildomai prisidurti.
Vyresnio amžiaus aukos į pinkles patenka dėl per menko technologijų išmanymo ir žinių apie internetinius sukčius stokos. Piktadariai pasinaudoja jų poreikiu bendrauti su artimaisiais ir socialiniais ryšiais, siūlydami tariamai teisėtas galimybes, kurios iš tikrųjų yra pinigų mulų verbavimo schemos. Sukčiai žino, kad senjorai patiria įvairių sveikatos, atminties sutrikimų. Apgavikai tai be skrupulų išnaudoja.
Pažangios technologijos padeda išardyti pinkles
Asociacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad sukčiai veikia gerai organizuotose, daugiapakopiuose tinkluose, nusidriekusiose per skirtingas šalis ir teisines sistemas. Be to, jų metodai nuolat keičiasi – nusikaltėliai prisitaiko prie naujausių technologijų ir, vos teisėsauga ar bankai pradeda naudoti DI pagrįstas prevencines priemones, jie dažnai randa būdų, kaip jas apeiti.
Vis dėlto pastaraisiais metais su verslo įsitraukimu sukurta nemažai sprendimų ir metodų, kurie padeda veiksmingai kovoti su pinigų mulais. Kaip tokių priemonių pavyzdžius „ZEN.com“ finansinių nusikaltimų analitikas M. Kepa mini elgsenos analizę, mašininio mokymosi pagrindu veikiančią operacijų stebėseną ir DI įrankius, skirtus tamsiajam internetui (angl. Dark Web) ir socialiniams tinklams stebėti. „Nors DI dar nėra absoliutus sprendimas kovojant su pinigų mulais, tačiau pažangūs technologijų sprendimai stipriai padeda mažinti finansinių nusikaltimų mastą“, – apibendrina M. Kepa.
Pranešimą paskelbė: Robertas Šapalas, Brandnomika
