Kiekvienas kojinėje ar taupyklėje barškantis litas yra nuostolis. Jei šis teiginys jums skamba kaip erezija, tuomet laikas atsiversti ekonomikos vadovėlio skyrių apie infliaciją. Taip taip taip. Ir kvailam aišku, jog litas prieš porą metų buvo vertingesnis nei dabar. Geriausiai apie infliaciją ko gero supranta žvitrios akies ir deimantinės atminties mūsų močiutės, kurios net pažadintos vidurnaktį gali pasakyti „vaikeli, o va prieš 3 metus pienuką pirkau už 1.99 Lt“. Kainos kyla, paslaugų kainos kyla, atlyginimai, kaip mes mėgstame skųstis, kyla ne taip greitai kaip visos kainos. Tad ką galėjome nupirkti prieš porą metų, šiandien tos pačios sumos gali ir neužtekti. O dabar draugiškai paverkime ir sugrįžkime prie darbų, nes nieko nepakeisime… Ne! Verčiau pakalbėkime apie tokį smagų dalyką kaip investavimas.
Kodėl investavimas? Kaip sako straipsnio pavadinimas, pinigai turi uždirbti pinigus. Arba kitaip, bent jau būtų gerai neprarasti tų pinigų (čia vėl prisimenam pinigų vertę). Pinigų kaupimas kojinėje tikrai neuždirba pinigų. Žinoma, pinigų kaupimas „juodai dienai“ yra saugi ir galvoti neverčianti procedūra – kas mėnesį atsidedi keliasdešimt ar kelis šimtus litų ir gyveni patenkintas. Tačiau papildomas darbas, papildomas žingsnis šiame gyvenime galėtų garantuoti, jog ta pinigų suma proporcingai didėtų kas mėnesį. Ir kalbant apie investavimą nereikėtų galvoti apie tuos Holivudo filmus, kur visi karštligiškai bando parduoti ar pirkti akcijas ir kur viena pramiegota minutė gali numauti tau paskutines kelnes. Tikrame gyvenime gali pasirinkti rizikas. Gali rinktis investavimo profilį kuris tau uždirbs kelis procentus palūkanų, kas bus nedaug, tačiau padengs infliacijos nuostolius, gali rinktis rizikingesnę, uždirbančią daugiau, tačiau su tokiomis investicijomis teks pačiam pasigilinti į įvairius niuansus, kad būtų mažesnė rizika prarasti pinigus. Investicijos gali būti ir į įvairius verslo projektus, startuolius, kuriems reikalinga parama startui ir kurie po metų ar poros gali atnešti dvigubą ar dešimtgubą grąža.
Investavimas nėra daug laiko atimantis darbas. Daugeliui tai tiesiog papildomas darbas, pora valandų per savaitę pasidomėti kas dedasi Lietuvoje, kur galima būtų įdarbinti pinigus ir kaip gauti papildomų pinigėlių ne tik ant alaus, bet ir ant gerų atostogų šiltuose kraštuose. Kuomet per žinias praneša, jog močiutę apgavo telefoniniai sukčiai ir iš jos išviliojo 50 tūkst litų, pagalvoju, jog investavus, žaidus su pinigais jaunystėje ji būtų turėjusi 100tūkst, didesnį supratimą apie pinigus ir senatvę leistų ne 2 kambarių butuke, o apartamentuose su asmenine slauge. Tai ne prabanga, o tinkamas pinigų panaudojimas. To linkiu ir jums!
