Studijos

Pilietiškumo pagrindai – ne tik per istorijos pamokas?

Kuri pamoka yra skirta atsakingos, pilietiškos, savo šaliai neabejingos asmenybės ugdymui? Nors daugelis atsakys, kad tai pilietiškumo pagrindai, tačiau ir pažers kritikos, esą dažniausiai tai – tiesiog papildoma istorijos pamoka. Ką galėtume daryti kitaip? Kokias dar turime priemones pilietiškumo skatinimui bei ugdymui šalyje? Kaip su tuo susidoroja mokytojai? Ar meilės savo šaliai ugdymui skatintoja yra tik mokykla ir kas už tai atsakingas?

Trūksta papidomo laiko

Giedrė Biržytė, „Kur Lietuvai“ alumnų asociacijos leidžiamo edukacinio naujienlaiškio „Aš manau“ koordinatorė mano, kad mokytojai tiesiog neturi laiko pilietiškumo pamokų pritaikymui šiandienos aktualijoms.

„Kol kas daugelyje mokyklų situacija tokia, kad pilietiškumo pagrindai yra papildoma darbo valanda istorijos mokytojui, kuris istorijos pamokas praplečia žiniomis, susijusiomis su šiandieninėmis aktualijomis. Tai gali būti rinkimai, ministrų skyrimas ar tiesiog diskusija apie mieste vykstančius procesus. Tačiau jei mokytojas  nori ne tik išpildyti oficialią dalyko programą, bet tikrai sudominti mokinius, tam jis dažnai nebeturi laiko ir jėgų. Žinoma, pasitaiko ypač atsidavusių mokytojų, kurie negailėdami savo asmeninių valandų ieško būdų, kaip aktualiai ir patraukliai kalbėti apie pilietiškumą, įkvepia ir „moko“ jaunuolius savo asmeniniu pavyzdžiu. Būtent toks ir turėtų būti šios srities mokytojas, tačiau jam turi būti suteiktos ir sąlygos savo talentą parodyti“, – pastebi G. Biržytė

Nors mokytojų laiko stygių pašnekovė įvardina kaip vieną pagrindinių kliūčių sklandžiam, įdomiam ir įtraukiančiam pilietiškumo ugdymui, ji pastebi, kad yra kuriamos priemonės problemai spręsti.

„Siekdami padėti pasiruošti užimtam mokytojui sukūrėme naujienlaiškį „Aš manau“. Naujienlaiškis kuriamas bendradarbiaujant ir su VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu, kurio politologai pateikia temos ekspertinį komentarą. Kiekvieno mėnesinio naujienlaiškio turinį sudaro trys Lietuvai ar visam pasauliui aktualios temos bei specialiai joms sukurti diskusiniai klausimai. Šių temų tikslas – ne tik supažindinti moksleivius su naujausiais įvykiais Lietuvoje bei pasaulyje, bet ir skatinti diskusijų kultūrą, mokyti formuluoti argumentuotas mintis bei dėstyti jas neįžeidžiant vienas kito ypač jautriomis temomis.“

Pilietiškumo temos – ir kūno kultūros ar dailės pamokoje

Naujienlaiškio turinys, kaip pasakoja pašnekovė, yra nuolat kintantis ir įtraukiantis. Nuo galimybės diskutuoti apie tolimosios Venesuelos arba Kinijos politiką iki pažinties su garsiuoju avangardistu Jonu Meku: kiekvieno naujienlaiškio temos veikia tartum „visraktis“ skirtingomis sritimis besidomintiems moksleiviams.

„Į konkrečias ir šiandienai aktualias temas moksleiviai reaguoja daug aktyviau nei į gana abstrakčią vadovėlinę medžiagą. Nemažai temų moksleivius liečia tiesiogiai – į tokias jie įsitraukia aktyviausiai. Pavyzdžiui, daugelį labai sudomino „fake news“ tema, ir kaip atpažinti netikras naujienas. Būna ir populiarių visuomenėje temų, pavyzdžiui, Eurovizija.“, – pasakoja G. Biržytė ir pabrėžia, kad šie naujienlaiškiai nėra skirti tik istorijos ar pilietiškumo pagrindų mokytojams.

„Kiekviena pamoka, kiekvienas studijų dalykas paliečia temas, kurios vienaip ar kitaip susijusios su mūsų pilietiškumu. Tai gali būti ir dailė, gali būti ir kūno kultūra.  Džiaugiamės mokytojais, kurie atsiunčia pavyzdžius, kaip įvairių dalykų pamokose pritaiko naujienlaiškius“ – sako G. Biržytė.

Ta pati formulė – 14 metų

Vienas ryškiausių pilietiškumo pamokų „ambasadorių“ pavyzdžių – projektas „Misija Sibiras“, jau ne vienerius metus rengiantis jaunimo ekspedicijas į Sibirą bei originaliai šią temą pristatantis filmuose bei gyvuose susitikimuose.

„Projektas vyksta jau 14 metų ir visuomet laikomės tos pačios formulės: leisti jaunuoliui istoriją  kuo asmeniškiau pajausti pačiam. Taigi visada stengiamės perteikti ne tiek faktus ar skaičius, bet pačią emociją: filmo, dienoraščio ar gyvo pasakojimo iš bendraamžio lūpų forma. Pasakojimo turinys taip pat gali būti labai įvairus: instrukcija, kaip pastatyti milžinišką kryžių arba pasakojimas ne apie pačią tremtį, bet apie žygio sunkumus. Tokie įdomūs faktai, patirtys, kai gali pasimatuoti žygio kuprinę ar batus irgi gali tapti kabliuku susidomėti. Galų gale, šiuolaikinės technologijos įgalina mus pamatyti Sibirą kone savo akimis per virtualios realybės akinius, o tai be galo intriguoja“, – pasakoja „Misija Sibiras“ komunikacijos koordinatorė Aistė Eidukaitytė.

Pašnekovių teigimu, dalis atsakomybės lieka pačioms mokykloms: esą moksleiviai jau pasiruošę kitokioms pamokų, temų, diskusijų formoms, belieka sukurti tinkamas sąlygas iniciatyviems mokytojams bei nepriklausomiems projektams. Nemažai priklauso ir nuo pačių moksleivių – svarbu parodyti susidomėjimą, o gal net sukurti savo idėją kitokiai pilietiškumo pamokai.

Pažįstate pilietiškų jaunų žmonių komandą, kurie savo pavyzdžiu užkrečia ir kitus? Nominuokite juos Nacionaliniuose pilietiško jaunimo apdovanojimuose www.tevynemusu.lt

Pranešimą paskelbė: Ugnė Naruševičiūtė, UAB „Idea Prima”

Parašykite komentarą