Palanga turi ne vieną žinomą lankytiną vietą, tačiau neabejotinai populiariausia – beveik pusę kilometro į jūrą nusidriekęs tiltas. Neatsitiktinai būtent jis saulėlydžio fone įamžintas ir naujausiame, penktadienį, kovo 26 d., Lietuvos pašto išleidžiamame pašto ženkle „Lietuvos kurortai. Palanga“. Pašto ženklo nominalas – 0,81 Eur, tiražas – 21 tūkst. vnt. Su pašto ženklais išleidžiamas ir pirmos dienos vokas, proginis antspaudavimas kovo 26 d. vyksta Palangoje, Vytauto g. 53, įsikūrusiame pašte.
Palanga yra populiariausias kurortas Lietuvoje, pagal bendrą turistų skaičių šį miestą lenkia tik nuo sostinė Vilnius. Simboliška, šiais metais minimos 100-osios Palangos grąžinimo Lietuvai metinės, paskatinusios išleisti pašto ženklą šiam kurortui. 1921-aisiais kovo 30 dieną Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos nubrėžus naują sieną su Latvija.
Pirmą kartą Palangos vardas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1253 m. Vokiečių ordino kronikose, kuriose pasakojama apie danų karaliaus Valdemaro I-jo kariuomenės išsilaipinimą Palangoje 1161 m. Per visą miesto istoriją buvo ne vienas šių žemių užkariautojas, Lietuvai jis atiteko 1435 m. Bresto taikos sutartimi su kryžiuočiais. 1795 m. Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. 1824 m., kaip atskirą guberniją, Palangą nusipirko caro kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius. Šios grafų šeimos valdymo laikotarpiu Palangoje įkurti iki šiol miesto svečius džiuginantys objektai – parkas, dvaro rūmai, bažnyčia ir t. t. Po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus Rusijos imperijai, Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, tačiau Nepriklausomybės akte signatarai pamiršo apibrėžti šalies ribas, taip dar kelis metus Palanga priklausė latviams.
Palanga neatsiejama nuo jūros. Dažniausiai Palangos vardas kildinamas iš baltų kalbose vartojamų archaiškų žodžių palvė, palios, pala, palas (reiškiančių žemas, pelkėtas vietas) arba iš upėvardžių Palanga, Palangis, Alanga, Langa, tačiau yra ir kita versija – pasakojama, kad žvejų nameliai stovėdavo taip arti kranto, jog jūros bangos skalaudavo, o vėjas užpustydavo juos smėliu iki pat palangės. Ilgus metus Palangos gyventojų pagrindinė veikla buvo žvejyba, taip pat jie rinko jūros išmestą gintarą, prekiavo su kitais Baltijos pakrantės miestais.
Žymiojo Palangos tilto istorija siekia 1882 m., kai grafas Juozapas Tiškevičius pastatė jūros tiltą, skirtą plytų eksportui. Vasarą šis tiltas būdavo užleidžiamas gyventojų ir miesto svečių pasivaikščiojimams. Įdomus faktas – čia net buvo pravestas tramvajus – šaltuoju metų laiku juo buvo gabenamos plytos, o vasarą – miesto svečiai. Nuo 1892 m. tiltas galiausiai skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams. Laikas, jūros bangos ir vėjas niokojo šį statinį, tad 1998 m. pastatytas naujas – dabartinis tiltas. Jis taip ir išliko populiaria Palangos vieta. Tikriausiai, kiekvienas miesto svečias bent kartą per savo viešnagę ateina čia pasigrožėti jūra, saulėlydžiu.
Pašto ženklas, skirtas Lietuvos kurortams, išleidžiamas pirmą kartą.
Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.
SVARBU. Siekiant apsaugoti sveikatą, atvykus įsigyti naujų pašto ženklų, prašoma laikytis visų saugumo reikalavimų: dėvėti apsauginę kaukę, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo bei saugaus atstumo tiek nuo kitų pašto klientų, tiek nuo aptarnaujančio darbuotojo, prieš liečiant bendro naudojimo daiktus dezinfekuoti rankas, pašto ženklui užklijuoti naudoti specialią kempinėlę ar pieštukinius klijus.
Pranešimą paskelbė: Monika Pivoraitė, AB Lietuvos paštas
