Rengiantis pašto rinkos liberalizavimui 2013-aisiais metais, įmonėms, vykdančioms pasiuntinių paslaugų veiklą, nerimą kelia svarstomos pašto įstatymo pataisos, reglamentuojančios pašto sektoriaus plėtros strategiją ir veiklą naujomis sąlygomis. Pasiuntinių paslaugų asociacijos nuomone, pateiktos pašto įstatymo projekto nuostatos nukreiptos ne rinkos liberalizavimui, o smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymui. „Naujame Pašto įstatymo projekte yra keli esminiai momentai, kuriems įsigaliojus, pasiuntinių verslas bus sužlugdytas greitai ir užtikrintai,” – įsitikinęs pasiuntinių paslaugų asociacijos, vadovas Virgilijus Mažeika. – „Pašto siuntų įteikimas adresatui primygtinai tik pasirašant gavėjui ir nepaliekant kitų įstatymo numatytų alternatyvų, sukelia ne tik daug nepatogumų gyventojams ir pasiuntinių tarnyboms, bet yra tiesioginis kišimasis į sutarties reglamentuojamą klientų ir pasiuntinių paslaugų įmonių bendradarbiavimą.” Pasak V. Mažeikos, abejonių kelia naujo Pašto įstatymo projekte numatomos sankcijos už administracinius pažeidimus, prilygintos ekonominio pobūdžio pažeidimams ir neproporcingos padarytam pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neaiškiai apibrėžtos nuostatos, kokiais atvejais apribojama ar stabdoma ūkio subjektų, turinčių leidimus, veikla bei taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Neaiškūs lieka ir laikino draudimo teikti paslaugas nustatymo kriterijai bei kuo jie skiriasi nuo baudos skyrimo pagrindų. Tiksliai neapibrėžtos įstatymo formuluotės atriša rankas Ryšių reguliavimo tarnybai, prižiūrinčiai pašto sektoriaus įmonių veiklą, žlugdyti smulkų ir vidutinį pasiuntinių paslaugų verslą. Neproporcingas ekonominių sankcijų taikymas už administracinių procedūrų pažeidimus, kišimasis į paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo santykius bei aiškiai neįvardintos baudų bei laikinų draudimų nuostatos yra ne rinkos liberalizavimo, o deliberalizavimo požymiai, nes rinkos dalyviams sudaromos skirtingos verslo sąlygos. „Kuo daugiau neapibrėžtumo įstatyme, tuo daugiau interpretacijų, korupcijos galimybių, tuo mažiau skaidri konkurencinė kova,” – teigia V. Mažeika. – „Pirmiausiai dėl to kenčia vartotojas – pašto paslaugos gavėjas, toliau – verslas, ir galiausiai, per nesurinktus mokesčius – valstybės biudžetas. Nesinori tikėti, kad būtent tokio pašto rinkos liberalizavimo siekiame.” Šiuo metu universaliąsias pašto paslaugas teikia AB „Lietuvos paštas. Kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas, universaliųjų pašto paslaugų teikėjui rezervuojamos vidaus korespondencijos siuntų, reklaminio pašto, gaunamų tarptautinių korespondencijos siuntų surinkimo, paskirstymo, vežimo, pristatymo bei įteikimo paslaugos, laikantis svorio ir kainų limitų. Nuo 2006 m. rezervuotųjų pašto siuntų svorio riba yra 50 gramų, o pastarųjų paslaugų teikėjai privalo taikyti ne mažesnį kaip 2,5 karto didesnį tarifą negu nustatytas universliųjų paslaugų teikėjui, t.y. ” AB „Lietuvos paštui”. Rezervuotosios srities apsauga AB „Lietuvos paštas” naudojasi jau ilgą laiką. Nepaisant to, jis dirba nuostolingai, nepapildo valstybės biudžeto mokesčiais, o atvirkščiai – yra reikalingas nuolatinės paramos iš valstybės. Tuo tarpu privačios pasiuntinių paslaugų bendrovės konkuruoja tarpusavyje, todėl priverstos ieškoti racionaliausių sprendimų ir dirba pelningai net ir sunkmečio sąlygomis. „Pašto rinkos liberalizavimas leistų jau dabar sėkmingai veikiančioms bendrovėms konkuruoti vienodomis sąlygomis. Bet liberalizavimas turi būti vykdomas laiškiai reglamentuotuojant, ir nėra tikslinga atidėlioti šio proceso” – įsitikinės V. Mažeika.
