Europa. Prekyba akcijomis Europoje ketvirtadienį, spalio 6 d., prasidėjo pagrindinių indeksų kilimu. Europos akcijos augo dėl lūkesčių, jog euro zonos valdžia priims naujas regiono ekonomiką stiprinančias priemonės. Sparčiai augantys akcijų pirkimai buvo įtakoti ECB ir Anglijos banko posėdžio rezultatais. Europos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normos – ji išliko 1,5 % ir sutapo su analitikų prognozėmis. Atkreipiame dėmesį, kad 2011 m. ECB bazinę palūkanų normą jau didino du kartus (balandžio ir liepos mėnesį). Abu kartus palūkanų norma buvo pakelta 0,25 procentiniais punktais. Griežtinti monetarinę politiką ECB privertė nuo 2011 m. pradžios kylanti infliacija, kuri viršijo Europos Sąjungos šalims nustatytą rodiklį 2 %.
Po Valdančiosios tarybos posėdžio Europos centrinio banko prezidentas surengė spaudos konferenciją. Žanas klodas Trišė paskelbė apie atnaujinamas „nestandartines“ priemones, skirtas sušvelninti pinigines-kreditines sąlygas euro zonos finansinėje sistemoje. Taigi, Europos centrinis bankas atnaujins paskolų bankams teikimą vieneriems metams. Be to, reguliatorius pradės naują padengtų obligacijų pirkimo programą, šį kartą jos biudžetas sudarys 40 mlrd. eurų. Nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. birželio ECB pirko pirminėse ir antrinėse rinkose padengtas obligacijas pagal programą, kurios biudžetą sudarė 60 mlrd. eurų. Naujoji padengtų obligacijų išpirkimo programa tęsis nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 m. spalio. Anglijos bankas taip pat paliko bazinę palūkanų normą nekeistą – žemiausiame lygyje per visą istoriją – 0,5 % per metus, kaip ir tikėjosi analitikai. Anglijos bankas, savo ruožtu, nukreips 75 mlrd. svarų ekonomikos stimuliavimui.
Be to, 2011 m. spalio ir gruodžio mėnesiais ECB valdančioji taryba nusprendė surengti bankų refinansavimą, kuris truks maždaug metus. Spaudos konferencijoje Ž. K. Trišė užsiminė apie „padidėjusią riziką”, kalbėdamas apie ekonomines euro zonos perspektyvas. Pasak analitikų, tai reiškia, jog per ateinančius mėnesius ECB gali sumažinti refinansavimo bazinę palūkanų normą.
Derybų duomenimis, Prancūzijos indeksas CAC 40 pakilo 3,41 % ir sudarė 3075,37 punkto, Vokietijos indeksas DAX pakilo 3,15 % – iki 5645,25 punkto, Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 išaugo 3,71 % – iki 5291,26 punkto.
JAV
Prekyba akcijomis JAV ketvirtadienį, spalio 6 d., baigėsi pagrindinių indeksų kilimu dėl įvykių Europoje, kur vietos valdžios institucijos pagaliau ėmėsi veiksmų, kurie galėtų padėti išspręsti skolos krizę regione. Primename, kad ketvirtadienio išvakarėse Europos centrinis bankas (ECB) nepakeitė palūkanų normos – ji taip ir liko 1,5 %, tačiau paskelbė nestandartinių priemonių atnaujinimą, siekiant sušvelninti pinigines-kreditines sąlygas euro zonos finansinėje sistemoje. Taip pat ECB nusprendė vėl pradėti teikti paskolas bankams vieneriems metams ir pradėti naują padengtų obligacijų išpirkimo programą, kurios biudžetas siekia 40 mlrd. eurų.
Optimizmas, susijęs su ECB veiksmais, išvedė Amerikos akcijų kotiruotes į „žaliąją“ zoną, po to jos tęsė savo augimą. Atkreipiame dėmesį, kad sesijos pradžioje vyravo indeksų mažėjimo tendencija, nes buvo atperkami prasti statistiniai duomenys apie JAV darbo rinką.
Spalio 6 d. derybų duomenimis, indeksas Dow Jones pakilo 183,38 punkto (+1,68 %) – iki 11123,33 punkto, indeksas S&P pakilo 20,94 punkto (+1,83 %) – iki 1164,97 punkto, NASDAQ išaugo 46,31 punkto (+1,88 %) – iki 2506,82 punkto.
