Verslas

Pasaulį sudominusias tvariąsias technologijas galime lengvai pritaikyti Lietuvoje

Technologijos, padedančios tvariai elgtis su aplinka ir pasiekiamos didžiajai daliai lietuvių. Kas yra tos mažosiomis pergalėmis vadinamos naujovės ir kaip jos prisideda prie tvaraus vartojimo judėjimo? Paieškoti tokių pergalių Kauno mokslo ir technologijų parko Inovacijų ir verslumo departamento vadovas Romanas Zontovičius pakvietė Lietuvai reikšmingų sektorių atstovus. Žemės ūkio, transporto, pramonės bei rizikos kapitalo fondų ekspertai dalyvavo Lietuvos verslo forumo diskusijoje „Low hanging fruit. Technologijos ir sprendimai, kuriuos Lietuvoje galime pritaikyti nesunkiai ir nebrangiai“.

Pokyčiai žemės ūkio sektoriuje

„Lengvomis pergalėmis įvardiju tokias tvarias technologijas ir sprendimus, kuriuos galime pritaikyti Lietuvoje pakankamai greitai, efektyviai ir nebrangiai“, sako diskusiją moderavęs R. Zontovičius. Tvarumas tampa vis svarbesne tema žemės ūkio industrijoje, kurioje vis daugiau sukuriama darnų santykį su gamta ir aplinka palaikyti padedančių technologinių sprendimų. 

Vis dėlto, kaip pabrėžia žemės ūkio technika prekiaujančios kompanijos „Ivabaltė“ vykdomoji direktorė Monika Tarvydytė, sunkumai kyla skatinant žemdirbius išbandyti inovacijas. Dėl to atsiranda poreikis ūkininkų bendruomenes edukuoti, supažindinti su naujausiais, ir Lietuvoje prieinamais, finansinę grąžą užtikrinančiais sprendimais. 

Seminaruose, ūkininkų būreliuose žemės ūkio technikos kūrėjai pristato ne tik pačius įrenginius, bet ir pasakoja, kodėl svarbu yra išsaugoti žemę tiek sau, tiek ir ateities kartoms. Vienas esminių privalumų, kuriuos suteikia pažangiosios technologijos, yra tikslumas ir išmanumas duomenų pasitelkimas planuojant kasdieninę žemdirbystės rutiną. Būtent čia pastebimas industrijos posūkis į tvarią dirvožemio ekosistemą tausojančią regeneracinę žemdirbystę.

„Kalbant apie tiksliąją žemdirbystę, kurios dalis yra ir regeneracinė žemdirbystė, labai svarbu, kad kiekvienas žingsnis, kurį atliekame, būtų tikslus, pavyzdžiui, tręštume tik ten, kur reikia. Kalbant apie išmanumą ir „big data“, didžiuosius duomenis, smagu, kad pradedame juos rinkti, tačiau dar svarbiau yra tai, kad pastaruosius keletą metų duomenys renkami ne tik technikos gamintojų, bet ir pačių ūkininkų iniciatyva. Džiugina tai, kad vis daugėja  sprendimų, kuriais galime analizuoti surinktą medžiagą pavyzdžiui, įvertinti, kokių veiksmų turime imtis, kad sulauktume geresnio derliaus. Galime pamatyti kiekvieno įdėto euro grąžą ir priimti skaičiais paremtus sprendimus“, akcentuoja M. Tarvydytė.

Diskusijos dalyvė pastebi, kad naujosios technologijos, tokios kaip „strip-till“ padeda optimizuoti žemės apdirbimo procesą ir iki trijų kartų sumažinti atliekamą darbą. „Pavyzdžiui, speciali „strip-till“ metodo žemės ūkio technika diskais įpjauna žemę ir pasodina sėklą lauke tiesiai į ražieną. Vadinasi, „sutaupome“ lauko kultivavimą, paruošimą sėjai procesą. Taip mažiau nualiname dirvožemį, sutaupome kuro, sumažiname CO2 emisiją“, sako M. Tarvydytė.

Posūkis į tvarų transportą

Tai, jog dėmesys planetai apsimoka žvelgiant ir pro finansinę žaliųjų technologijų prizmę, sutinka ir verslininkas, investuotojas bei visuomenininkas dr. Vladas Lašas. Pasak „LitBAN“ valdybos pirmininko, būtent dabar, praėjus trisdešimtmečiui po Nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva tampa pajėgi įšokti į tvarumo inspiruojamą technologijų transformaciją. 

„Prieš trisdešimt metų buvome užsiėmę Lietuvos atkūrimu ir negalėjome dalyvauti interneto, personalinių kompiuterių rinkos pokyčiuose pilnu tempu. Dabar vykstanti revoliucija, susijusi su tvarumu, skaitmenizacija įvairiose rinkose, yra dešimteriopai didesnė už ankstesnę. Šiandienos pokyčiai suteikia didžiules galimybes. Mes juose turime ir galime dalyvauti“, teigia dr. V. Lašas.

Visuomenininkas pabrėžė besididžiuojantis lietuvių pasiekimais šiose srityse ir pasidalino žinia, kad Austrijos sostinėje Vienoje „IKEA“ baldus pristatančių krovininių automobilių elektrinė pavara ir programinė įranga buvo sukurta Lietuvoje.

Prie augančio susidomėjimo žaliuoju transportu prisideda ne tik pasaulyje garsių kompanijų, tokių kaip „Tesla“ pasiekimai, bet ir startuolių vystomos technologijos. Investicinio fondo „Contrarian Ventures“ partneris Tomas Kemtys pastebi, kad žaliojo transporto inovacijos užima vis daugiau vietos investicinių fondų portfeliuose. Išskiriama, kad prie to prisideda ir politinė valia bei dėmesys planetai tiek JAV prezidento J. Bideno 3 trln. dolerių infrastruktūros planas, tiek Europos Žaliasis kursas.

„Rizikos kapitalas prisideda prie tvarių inovacijų kūrimo ir atsiradimo rinkoje. Mes investuojame į su klimato kaitos iššūkiais dirbančius startuolius, kuriančius energetikos ir  transporto technologijas. Nors dauguma investicijų nukreipta už Lietuvos ribų, turime ir mūsų šalyje veikiančių įdomių startuolių. Vienas tokių, programinę įrangą saulės jėgainių projektavimui kuriantis „PV case“, prisitraukęs 20 mln. eurų investiciją. Jų inovacija buvo sėkminga ir pelninga nuo pirmųjų įsikūrimo dienų. Įdomu ir tai, kad visa komanda, kurią sudaro daugiau kaip šimtas darbuotojų, įsikūrę Lietuvoje“, įžvalgomis dalijosi T. Kemtys. 

Neseniai į Jungtinės Karalystės elektrinių dviračių startuolį „Zoomo“ investavęs „Contrarian Ventures“ fondo partneris pabrėžia, kad ateityje daugiausia dėmesio sulauks ir žaliasis kuras. Štai vienas Izraelyje įsikūręs startuolis vysto žaliojo vandenilio sprendimus ir verčia juos rinkai pasiekiamu produktu. 

Vartotojai už inovacijas „balsuoja“ piniginėmis

Visuomenės susidomėjimą tvariomis technologijomis lemia ir rinkoje egzistuojantys pavyzdžiai, kai tvariau nebūtinai reiškia brangiau šiuolaikiniam pirkėjui. Tuo įsitikinęs vieno sėkmingiausių lietuvių startuolio „GetJar“ įkūrėjas, investuotojas ir rizikos kapitalo fondo  „Nextury“ įkūrėjas Ilja Laursas. Investuotojas pabrėžia, kad, būtent įsigydamas norimą prekę, vartotojas tarsi „balsuoja“ pinigine.

„Kas atsitinka pasaulyje? Žmonės jau patenkino bazinius A. Maslow piramidės poreikius išsivysčiusiame Vakarų pasaulyje maistas ir daiktai nebėra problema. Kai patenkinami pirminiai poreikiai, rūpi kiti dalykai. Atsiranda papildoma pridėtinė vertė, už kurią pirkėjas linkęs mokėti daugiau. Taip jis iš dalies rūpinasi savo sveikata, iš dalies pasauliu. Jis nori pasirūpinti vaikais, anūkais, todėl pasirenka mokėti daugiau. O tai yra priemonė atsirasti finansiniam interesui“, pastebi I. Laursas.

Svarbų postūmį rizikos kapitalo fondo įkūrėjo nuomone suteikia ir valstybių taikomi reguliavimo mechanizmai skatinamos žaliosios iniciatyvos, o baudžiama už nedraugiškas aplinkai veiklas. „Jau dabar matome, kad po 20 m. neekologiška kompanija ekonomiškai bus neįmanoma arba veiks nuostolingai. Patys vartotojai nori tvarumo ir atsakomybės, tad susimoka už tai, o investiciniai fondai, bankai ir galų gale valstybė yra atskirų individų balsas“, sako „Nextury“ įkūrėjas.

Svarstydami, kokias technologijas norėtų matyti įsitvirtinusias lietuvių kasdienybėje, diskusijos dalyviai pabrėžė visuomenės įsitraukimo svarbą. „Linkiu, kad tvarumas pagal populiarumą būtų antras po krepšinio. Neseniai kartu su Verslo angelų tinklu investavau į sveikatingumo aplikaciją „Walk15“. Kūrėjų komandai pavyko pasiekti, kad vartotojai domėtųsi ne tik sveikatingumu, bet ir daugiau įsitrauktų į tvarumo judėjimą. Atsisakę transporto, paeitų gatve, parku. Tai veikia kaip iššūkis susiburia į žygius einančios komandos, įsitraukia organizacijų kolektyvai. Jei tvarumas būtų toks konkursas kaip „Eurovizija“, mes laimėtume“, sako dr. Vladas Lašas.

Tiesa, labai svarbus ir tvarių sprendimų poveikis. Jei žaliosios iniciatyvos daromos tik norint užsidėti pliusą, iškreipiama visa tvarumo esmė. „Dažnai vyrauja ribotas lokalus požiūris. Pavyzdžiui, kad kalbant apie elektrinius automobilius, kuriais džiaugiasi Europa. Jei pažvelgtume į visą jų gyvenimo ciklą, akumuliatorių gamybą ir bendrą poveikį ne vienai šaliai, o visai planetai, rezultatas pasikeičia. Bendras poveikis daug blogesnis, pėdsakus paliekame ten, kur pigiai gaminamos „užterštos“ technologijos, nors Europoje važiuojame švariai ir gražiai“, išskiria I.Laursas. 

Rinkoje matoma slinktis tvarumo lik, dėmesys atsakingam vartojimui ir siekis pailginti planetos gyvavimo amžių, keičia visą technologijų rinką. Vis dėlto, atliekant reikšmingus pokyčius, svarbu matyti visumą ir prisiimti atsakomybę už visą planetą. „Galime drąsiai sakyti, kad žaliosios technologijos įrodo, jog tvarumas apsimoka. Į tai koncentruojasi vis daugiau startuolių, rinkai pristatančių naujus sprendimus“,  apibendrina diskusijos moderatorius Romanas Zontovičius. Kauno mokslo ir technologijų parko Inovacijų ir verslumo departamento vadovas viliasi, kad Lietuva ne tik perims globalias žaliųjų technologijų tendencijas, bet ir stos į krypties formuotojų gretas.

Lietuvos verslo forumas yra didžiausias verslo renginys, kurio metu per tris renginio dienas dalyviai išgirdo daugiau nei 350 verslo ir valdžios atstovų, įvairių sričių ekspertų pranešimų ir diskusijų. Forumas, pritraukęs daugiau nei 15 000 dalyvių, padeda verslo bendruomene ieškoti sprendimų įvairioms problemoms.

Pranešimą paskelbė: Paulius Nezabitauskas, VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parkas

Parašykite komentarą