Siekiant geriau ūkininkus ir kaimo vietovėse dirbančias mikroįmones informuoti apie galimybes pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos investicinėmis priemonėmis, Žemės ūkio ministerija numatė visose apskrityse organizuoti seminarus „Parama smulkiam verslui, amatams ir amatų centrams”. Per rajonų žemės ūkio skyrius, seniūnijas, vietos veiklos grupes, bendruomenes, turizmo ir kultūros centrus sukviesti galimi paramos gavėjai – ūkininkai, amatininkai ir smulkios įmonės, aktyviai analizuoja galimybes plėsti ir modernizuoti savo verslą. Daugelį seminaro dalyvių itin domina tautinio paveldo produktų sertifikavimas, tradicinių amatų centrų kūrimas, investicinės paramos galimybės verslui. Kaimo vietovės Lietuvoje užima 97,4 proc. visos teritorijos, kur kaimo gyventojai sudaro 33,4 proc. visų gyventojų. Nacionalinėje kaimo plėtros 2007-2013 m. strategijoje numatyta, kad iki 2013 m. kaimo gyventojų užimtumas ne žemės ūkio veikla sieks 70 proc. Gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti ir kaimo ekonomikai įvairinti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje (toliau – Programa) numatytos kelios paramos priemonės: „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” ir „Kaimo turizmo veiklos skatinimas”. Minėtoms priemonėms Programoje numatyta skirti per 882 mln. Lt. Pirmieji paramos įsisavinimo metai rodo, kad kai kurios Programos priemonės nėra labai populiarios. 2007-2008 m. pasinaudoti parama pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos” norėjo tik 4, o paramos verslo kūrimui ir plėtrai prašė 95 pareiškėjai. Aktyviau paramos prašyta kaimo turizmo veiklos skatinimui – 2007-2008 m. užregistruotos 122 paraiškos. Kokybei kaimo vietovėse gerinti ir kaimo ekonomikai įvairinti iki šiol pareiškėjai numatę įgyvendinti projektų, kuriems maksimali paramos suma viršija 107 mln. Lt. Tai sudaro apie 12 proc. visos minėtoms paramos priemonėms per 2007-2013 m. skirtos sumos. Remiantis šiuo metu galiojančiomis paraiškų administravimo taisyklėmis, finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jei paramos gavėjas mikroįmonė arba ūkininkas, didžiausia paramos suma vienam projektui yra 200 tūkst. eurų. Jei paramos gavėjas kaimo gyventojas, veikiantis pagal verslo liudijimą ir nesteigiantis įmonės, – 40 tūkst. eurų. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Europos Komisijai pateikusi siūlymus dėl paramos administravimo paprastinimo ir paramos intensyvumo didinimo. Siūlymuose minėtoms Programos priemonėms („Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai” ir „Kaimo turizmo veiklos skatinimas”) prašoma kompensuoti ne 50 proc., bet 65 proc., o tam tikrais atvejais (kai projektas skirtas tradicinių sertifikuotų amatų plėtrai) ir 75 proc. projekte numatytų tinkamų išlaidų. Į jas būtų įtraukiamos ir remonto išlaidos, kas nėra remiama pagal dvi pirmąsias Programos krypties priemones. ŽŪM duomenimis, šiuo metu populiariausia amatininkų veikla kaime yra tekstilės (gaminiai iš lino, austos juostos), medžio drožinių, juvelyrikos ir keramikos (juodosios ir tradicinės) darbų gamyba. Daugiausiai amatininkų darbuojasi Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. Seminaruose, skirtuose smulkaus verslo, amatų ir amatų centrų veiklai kaimo vietovėse remti, pranešimus skaitė patyrę specialistai – ŽŪM Tautinio paveldo skyriaus vedėja Rasita Kraujelytė-Noreikienė ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė. Seminaro dalyviai supažindinti su administraciniu pareiškėjų ir galimų projektų tinkamumu, tautinio paveldo produktų sertifikavimo reikalavimais ir procedūra. „Šiuo metu perspektyviausia kaime vystyti ne kurią nors vieną veiklą atskirai, bet užsiimti kelių verslų sinteze – vienoje vietoje teikti stovyklavietės, kaimo turizmo ir amatų kiemelio paslaugas. Jei kuri nors veikla būtų nepelninga, jos išlaikymo kaštus dengtų kita”,– mintimis apie verslą kaime su seminaro dalyviais dalinosi keliolikos metų konsultavimo patirtį sukaupusi R. Sirusienė-Lamauskienė.
