Pastaruosius daugiau nei dešimt metų bibliotekų fondų finansavimas buvo banguojantis ir nenuoseklus, nors valstybiniu lygiu pripažįstama, jog viešųjų bibliotekų teikiamos paslaugos ir gyventojų aprūpinimas informacija yra ypač reikšmingas veiksnys visuomenės socialinės ekonomikos ir intelektinio potencialo raidai.
Didžiausias finansavimas dokumentams įsigyti iki šiol buvo skirtas 2008 metais (2,52 mln. Eur), tačiau 2010 metais jį sumažinus beveik 4 kartus (iki 0,649 mln. Eur), iki 2020 metų visi bandymai grąžinti finansavimą į šį lygį buvo bergždi: nepaisant to, kad finansavimas po truputį vis kilo, 2018 ir 2019 metais leidiniams (įskaitant ir el. knygas) įsigyti buvo skirta 2,04 mln. Eur. Tačiau brangstant visoms paslaugoms, popieriui, knygos kaina taip pat augo ir net už didžiausią, 2008 metais skirtą sumą, šiuo metu bibliotekoms knygų įsigyti galima bene perpus mažiau.
Paradoksalu, tačiau būtent 2020 metai bibliotekoms buvo geriausi nuo 2008-ųjų: dėl COVID-19 sukeltos pandemijos bibliotekų fondams finansuoti papildomai skirti 1.7 mln. buvo gyvybiškai svarbūs ir gelbėjo ne tik bibliotekas, skaitytojus, bet ir leidėjus. Bendra 2020 metų suma knygoms ir spaudiniams įsigyti siekia 4 ml. 46 tūkst. eurų. Su šia suma Lietuva, ilgą laiką atsilikusi ir nuo savo kaimynių, ir nuo ES vidurkio, pagaliau jį ir viršijo.
„Rajono filialams labai reikia atsinaujinimo, nes daug neaktualių ir sovietmečio dvasią primenančių knygų buvo nurašyta, todėl lentynas būtina papildyti naujomis. Filialų bibliotekininkės džiaugiasi, kad karantino metu turėjo ką pasiūlyti savo skaitytojams, o šių metų pandemija atskleidė tikrąją bibliotekų vertę ir reikalingumą gyventojams. Tikimės, kad ir 2021 metais bus atsižvelgta į bibliotekų svarbą tenkinant gyventojų poreikius, kad skaitymas gerina psichologinę ir emocinę būseną, kas labai svarbu žmonėms, išvargintiems metus laiko trunkančios pandemijos.“ – sako Rasida Kalinauskienė, Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė.
Jau anekdotinėmis tampa istorijos apie eiles prie knygų bibliotekose, kai naujausių ar populiariausių knygų tenka laukti pusę metų ir net metus. Kas dešimtas Lietuvos gyventojas, taigi, beveik 300 tūkstančių lietuvių, bibliotekoje apsilanko kartą per du mėnesius. 2019 metų pabaigoje pristatytame KANTAR Bibliotekų tyrime[1] teigiama: „Bibliotekų lankytojai dažniausiai biblioteką suvokia kaip vietą, kurioje yra gera atmosfera, malonu leisti laiką ir kurioje dirba kvalifikuoti specialistai, suteikiantys profesionalią pagalbą.“ Taigi, bibliotekos lankytojai pasitiki biblioteka, „naudojimasis biblioteka didžiausią įtaką turėjo lankytojų bendram gebėjimų ir asmenybės ugdymui.“ Todėl turėtume pasirūpinti, jog bibliotekoje netrūktų ir knygų, nes žmonėms biblioteka pirmiausia asocijuojasi su dideliu knygų pasirinkimu. Vis daugiau skaitytojų renkasi nepirkti knygų ir dėl ekologinių sumetimų arba dėl to, jog nedideliuose būstuose maža vietos turėti savo biblioteką: tokie skaitytojai mieliau ieško knygų būtent bibliotekose.
„Gavus daugiau leidinių kyla ir bibliotekos prestižas, iš pažįstamų jau galima girdėti, kad žmonės patenkinti, jog būtent šiuo laikotarpiu gavo knygas, kurių reikėjo vaikams. Vilniečiai per savaitę iš mūsų filialų pasiima vidutiniškai 11 000-12 000 knygų į namus. O mes džiaugiamės, kad yra ką duoti, nes šiais metais, gavę dvigubą finansavimą, ir nupirkome daug daugiau. Centrinė biblioteka ir padaliniai rytais visada randa išsiraičiusias užsakymų lapelių girliandas: net mažuose ar vidutiniuose filialuose tokių užsakymų būna nuo 200 iki 250. Pirmą kartą Lietuvoje Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka savo skaitytojams pasiūlė nemokamą prieigą prie elektroninių knygų platformos „Milžinas“ – įsigyta net 900 mėnesinių prenumeratų. Žinoma, įsigyta ir spausdintų knygų – dėmesį kreipėme į populiariausias lietuvių rašytojų knygas, užsienio autorių bestselerius – knygas, kurias skaitytojai įprastai turi rezervuoti. Papildomi leidiniai leido ženkliai sumažinti laukiančiųjų eiles.“ – sako Vilniaus miesto centrinės bibliotekos direktorės pavaduotoja Simona Žilienė.
Paklausus savivaldybių ir jų filialų bibliotekininkų apie šių metų finansavimą bibliotekų fondams leidiniams įsigyti – vien geros emocijos ir iš bibliotekininkų, ir iš jų skaitytojų:
„Per šiuos metus knygų gavome tikrai pakankamai. Skaitytojai patenkinti, kad galėjo pasirinkti, o mes jiems pasiūlyti, įvairių knygų pagal kiekvieno poreikius.“
„Galime tik pasidžiaugti, kad fondai pasipildė ir dar vis pildosi naujomis knygomis: grožinė literatūra, romanai, meilės istorijos, detektyvai, mažyliams ir paaugliams, tobulėjimo, psichologijos, kelionių knygos. Vienam skaitytojui atrodo, kad knyga nelabai vertinga, o kitas atnešęs negali atsidžiaugti. Knygų pasirinkimas didelis, daugelis skaitytojų patys pasirenka, ką jiems skaityti.“
„Naujos knygos ne tik džiugina skaitytojus, jos viena iš skaitymo skatinimo priemonių. Tiek vaikai, tiek suaugę naujas knygas ima į rankas su jauduliu ir dideliu džiaugsmu bei noru kuo greičiau jas perskaityti. Pirmą kartą atėjusiam į biblioteką žmogui nauja, dažais kvepianti knyga padaro puikų įspūdį, jam norisi dar ir dar kartą sugrįžti į biblioteką.“
„Didžioji dalis mūsų skaitytojų – jau turintys gyvenimo patirties. Jie labai nuoširdžiai džiaugiasi, kai parodau, kiek šiais metais esame gavę naujų knygų. Akys didžiausios ir sako, jog niekada gyvenime tiek sau neleistų nusipirkti. Jie skaito įvairias knygas, bet labai džiaugiasi ir prašo naujų, kvepiančių knygų, kurių dar niekas neskaitė. Tas jausmas, kad pirmas skaitys naujutėlę knygą, yra labai malonus. Pajuokauja, kad knygos mūsų bibliotekoje tokios naujos kaip iš knygyno. Nerealus jausmas gauti tiek naujų knygų. Kad tik jų gautume, kad nesumažintų finansavimo.“
[1] https://www.lnb.lt/media/public/bibliotekininkui/atlikti-tyrimai/Biblioteku_lankytoju_tyrimas_LNB_Kantar_2019.pdf
Pranešimą paskelbė: Remigijus Jokubauskas, Lietuvos leidėjų asociacija
