Nors net 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būsto kainos šiuo metu yra per aukštos, jaunimui pirmasis būstas išlieka vienu svarbiausiu finansinių tikslų, rodo naujausia apklausa. Apie tai, ar šiandienos rinkoje jaunam žmogui nuosavas būstas tebėra pasiekiamas, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Riboja ne motyvacija, o galimybės Per artimiausius 3 metus beveik pusė (47 proc.) 18-29 m. žmonių planuoja įsigyti nekilnojamąjį turtą, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta bendrovės „Norstat“ apklausa. Anot ekspertės, jaunimo siekis turėti nuosavą būstą Lietuvoje stiprus, tačiau didžiausiu iššūkiu tampa jo įperkamumas ir pradinis įnašas. „Įprastai pirmąjį būstą žmonės įsigyja būdami dar jauni, taip siekdami stabilumo ir investuodami į savo ateitį. Pastebime, kad ir…
2026 IAOS konferencija
Renginio tipas: Konferencija Renginio data: antradienis, 2026 gegužės 12 Renginio pradžia: 08:00 Renginio pabaiga: ketvirtadienis, 2026 gegužės 14 Renginio vieta: Vilnius 2026 IAOS konferencija vyks 2026 m. gegužės 12–14 d. viešbutyje Radisson Blu Hotel Lietuva, Vilniuje. Konferenciją organizuoja Valstybės duomenų agentūra kartu su International Association for Official Statistics (IAOS). Šių metų konferencijos tema – „Navigating the Data Revolution: Innovations and Impact in Modern Statistics“. Ji atspindi šiandien vykstančią duomenų revoliuciją, kai duomenys generuojami dar neregėtu mastu ir greičiu, atverdami naujas galimybes, bet kartu keliantys ir sudėtingų iššūkių statistikams, duomenų mokslininkams bei politikos formuotojams. Konferencijoje bus nagrinėjama, kaip šiuolaikiniai statistikos metodai padeda išgauti prasmingas įžvalgas, priimti pagrįstus sprendimus ir skatinti inovacijas…
Netikėtos jaunimo idėjos tampa verslais – KTU apdovanojo inovatyviausias moksleivių komandas
Europoje 46 proc. jaunų žmonių svarsto įkurti savo verslą, bet tik 9 proc. šį siekį paverčia realia darbo vieta. Dažnai atotrūkį lemia kompetencijų stoka, todėl ankstyvas verslumo ugdymas tampa itin svarbus. Lietuvoje šią kryptį stiprina „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) ir praktinio antreprenerystės ugdymo programa „Mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) kūrimas“, suburianti mokinius, verslo bendruomenę ir aukštąsias mokyklas. Tarp partnerių – ir Kauno technologijos universitetas (KTU). LJA praktinės antreprenerystės ugdymo programos „Mokomosios mokinių bendrovės“ metu moksleiviai kuria ir vysto savo verslus realiomis rinkos sąlygomis. Programos dalis – MMB eXpo, vykstanti skirtinguose Lietuvos miestuose, suteikia galimybę komandoms pristatyti savo produktus, paslaugas bei verslo idėjas ekspertams ir visuomenei. „MMB eXpo mokiniai demonstruoja programos metu įgytas…
Klaipėdoje atidarytas modernus „Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centras: investicija viršijo 1,2 mln. eurų
Klaipėdoje duris atvėrė naujas „Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centras, įsikūręs Taikos pr. 62. Daugiau nei 600 kv. m ploto erdvė tapo vienu didžiausių ambulatorinės reabilitacijos centrų Vakarų Lietuvoje, o į jo sukūrimą investuota daugiau nei 1,2 mln. eurų. Didelis dėmesys čia skiriamas instrumentiniais tyrimais grįstai reabilitacijai – nuo pirmojo paciento įvertinimo iki gydymo eigos remiamasi objektyviais duomenimis, leidžiančiais tiksliai matuoti būklės pokytį ir individualizuoti gydymo procesą. „Vilniuje sukūrėme stiprų, aiškiais standartais paremtą reabilitacijos tinklą, o dabar šį modelį perkeliame ir į Klaipėdą. Čia nuosekliai tęsiame plėtrą ir keliame reabilitacijos paslaugų kokybės kartelę. Mūsų tikslas – kad pacientas laiku gautų ne tik paslaugą, bet ir aiškų, duomenimis pagrįstą rezultatą“, –…
Praėjusiais metais „HISK“ stiprino projektų portfelį ir techninę bazę: pasirengta intensyviam strateginių infrastruktūros darbų etapui
Vienos didžiausių Lietuvoje infrastruktūros statybos generalinės rangos ir projektų valdymo bendrovių „HISK“ pardavimo pajamos 2025 m. sudarė 92,6 mln. Eur. Ankstesniais metais bendrovės pajamos siekė 138,9 mln. Eur. Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė patyrė 1,9 mln. Eur grynąjį nuostolį, 2024 m. buvo uždirbusi 1 mln. Eur grynojo pelno. Grupės mastu 2025 m. pardavimo pajamos sudarė 220,1 mln. Eur, palyginti su 240,1 mln. Eur ankstesniais metais. Pardavimo savikaina per metus sumažėjo iki 201,1 mln. Eur, kai 2024 m. ji siekė 227,0 mln. Eur. Grynasis nuostolis per metus sumažintas nuo 0,78 mln. Eur iki 0,72 mln. Eur. Pasak įmonės vadovų, 2025 m. „HISK“ buvo pereinamasis ir investicinis laikotarpis, skirtas pasirengti naujam didelės apimties infrastruktūros…
Finansinės diplomatijos rezultatas: Lietuva užsitikrino beveik 6,4 mlrd. eurų gynybai per SAFE
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir Europos Komisijos (EK) nariai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas šiandien pasirašė sutartį dėl 6,375 mlrd. eurų paskolos Lietuvai pagal SAFE („Security Action for Europe“) reglamentą. SAFE lengvatinės paskolos skirtos šalių atsparumo ir gynybos stiprinimui. Pirmas avansinis mokėjimas Lietuvai bus išmokamas per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. „SAFE yra svarbus įrankis, ypač rytinėms Europos Sąjungos šalims. Tai mūsų gynybinių pajėgumų akseleratorius. Šios lėšos leidžia mums nebe planuoti dešimtmečiais, o veikti čia ir dabar. Jos suteikia realų pagrindą mūsų siekiui iki 2030 metų suformuoti pilnavertę, modernią ir moderniausia ginkluote aprūpintą diviziją, ne po penkerių metų, o rytoj dar labiau apginti mūsų sieną…
Skaitmeninis euras gali išjudinti atsiskaitymų rinką, bet įprastų banko kortelių nepakeis
Lietuvoje banko korteles naudoja daugiau kaip 80 proc. žmonių – „Visa“ ar „Mastercard“ logotipai jau įprasti ir visiems pažįstami. Nors šios dvi JAV korporacijos kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio mokėjimų, jų dominavimui iškilo reali grėsmė. Europai ruošiant savo alternatyvą, šiuo metu vadinamą tiesiog „skaitmeniniu euru“, kalbos apie „Visa“, „Mastercard“ ir kitų mokėjimo tarpininkų skirtumus vėl padažnėjo, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Skirtumai tarp „Visa“ ir „Mastercard“ – minimalūs Tiek „Visa“, tiek „Mastercard“ veikia milijonuose prekybos vietų, internete, daugelyje pasaulio šalių, bankomatų ar skaitmeninių piniginių. Svarbu suprasti, kad šios įmonės tiesiogiai vartotojui kortelių neišduoda, o tik suteikia mokėjimų tinklą, per kurį apdorojamos operacijos. Tai reiškia, kad įvairiausias sąlygas pateikia patys bankai. Net ir…
Grilis pradedantiesiems: ekspertės patarimai, kaip pasiruošti, kad pavyktų iš pirmo karto
Kaitriomis dienomis prasidėjęs gegužės mėnuo priminė, kad jau netrukus vakarienės vis dažniau persikels į kiemą, sodybą ar terasą. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, būtent gegužę išauga kepimui grilyje skirtų produktų pardavimai – nuo kepamųjų dešrelių ir marinuotos mėsos iki mėsainių maltinių. Vis dėlto tiems, kurie kepsninę kuria pirmą kartą, svarbiausia ne sudėtingi receptai, o keli baziniai sprendimai: tinkamai įkaitusios žarijos, švarios grotelės, patogios žnyplės ir iš gausaus asortimento išsirinkti mėgstamiausi, iš anksto paruošti produktai. Pasak „Maximos“ atstovo ryšiams su žiniasklaida Tito Atraškevičiaus, grilio naujokams verta pradėti nuo paprastesnių pasirinkimų ir aiškios kepimo eigos. „Pirmasis grilis neturi būti egzaminas. Dažniausiai geriausiai pavyksta tada, kai žmogus pasiruošia iš anksto: susitvarko kepsninę, pasitikrina,…
Giraitės ginkluotės gamykla 2025-aisiais augino gamybos apimtis ir pelną iššūkių kupinoje rinkoje
2025-ieji Giraitės ginkluotės gamyklai buvo gamybos pajėgumų stiprinimo ir stabilaus augimo metai. Padidintas įstatinis kapitalas investicijoms ir įgyvendinami projektai leido ir plėsti gamybą, ir užtikrinti ilgalaikį įmonės stabilumą bei pasirengimą augantiems gynybos poreikiams. Nepaisant pasaulinės rinkos situacijos keliamų iššūkių, įmonė didino ir pajamas, ir pelną. Augo įmonės pajamos ir pelnas, padidintas kapitalas Bendrovės pardavimo pajamos augo 24 % – nuo 23 mln. Eur 2024 m. iki 28,4 mln. Eur 2025 metais. Gamyklos grynasis pelnas augo 19 proc. proc. – nuo 3 mln. Eur 2024 m. iki 3,6 mln. Eur 2025 metais, o grynojo pelno marža 2025 m. siekė 13 proc. Pagal pelno paskirstymo projektą dividendams valstybei paskirta pelno dalis – 2 583…
Žvejai verslininkai visą informaciją turi pateikti elektroniniuose žvejybos žurnaluose
Nuo gegužės pradžios įsigaliojo Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų pildymo taisyklių pataisos, įpareigojančios visą informaciją apie šalies vidaus vandenyse vykdomą verslinę žvejybą realiu laiku pateikti per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BĮIS). Nuo šiol ūkio subjektų duomenys apie žuvų išteklių naudojimą (žvejybos laiką, vietą, naudojamus žvejybos įrankius, sugautas žuvų rūšis ir kiekius) yra skaitmenizuoti. Įdiegus elektroninius žvejybos žurnalus, žuvų išteklių naudojimo apskaita tapo skaidresnė ir tikslesnė, o žvejybos kontrolę vykdantys pareigūnai bet kuriuo paros metu galės gauti išsamią informaciją apie jų kontroliuojamoje teritorijoje vykdomą verslinę žvejybą. Tai efektyvina žvejybos kontrolę, užtikrina žvejybos kvotų naudojimą, saugomų rūšių žuvų apsaugą ir padeda išsaugoti žuvų išteklius vidaus vandenyse. Pernai verslinės žvejybos metu vidaus vandenyse sužvejota…
