• Verslas

    A. Radavičius. Receptas Vyriausybei: kaip atsinaujinanti energetika gali padėti išjudinti ekonomiką regionuose?

    Koronavirusui sukėlus beprecedenčius ekonominius ir socialinius iššūkius, o Vyriausybėms ir tarptautinėms organizacijoms nuolat ieškant priemonių ūkiui paskatinti, vis garsiau skamba raginimai susikoncentruoti į Žaliąjį susitarimą (angl. – the Green Deal) ir būtent jį laikyti kertiniu ekonominiu Europos atsaku į pandemijos sukeltą sunkmetį. Šis receptas gali būti prasmingas ir Lietuvai – pastebimos naudos galėtų atnešti atokesniems, nuo sostinės labiau nutolusiems regionams. Žaliąjį susitarimą akcentuoja 17 valstybių Covid-19 pandemija staigiai sustabdė Lietuvos ekonomiką – didelė dalis verslo įmonių buvo priverstos (pri)stabdyti savo veiklą, o šiuo metu deda visas įmanomas pastangas jai atkurti. Verslas sprendžia tiek finansinių srautų, tiek ir galimybių išsaugoti anksčiau sukurtas darbo vietas iššūkius. Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas, atsižvelgdamas…

  • Laisvalaikis

    Nacionalinis Kauno dramos teatras padovanojo 4 spektaklių garso įrašus Lietuvos aklųjų bibliotekai

    Karantino metu Nacionalinis Kauno dramos teatras pristatė virtualią televiziją Teatras TV ONL1NE, kurioje kūrė naują, originalų turinį, o taip pat pritaikė jau turimą. Žiūrovams skirtoje programoje nuskambėjo ir ne vienas garso kūrinys – „Pasaka apie Lego miestą“, P. Turrini pjesė „Žiurkių medžioklė“. Paaiškėjus, kad teatras turi sukaupęs ir daugiau garso įrašų, juos nuspręsta padovanoti Lietuvos aklųjų bibliotekai. Šią iniciatyvą inspiravo penkerius metus trunkantis teatro bendradarbiavimas su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) – kasmet teatras kartu su LASS pritaiko vieną ar du spektaklius su garsiniu vaizdavimu. Deja, karantinas gerokai pakoregavo šiuos teatro planus – dar ankstyvą pavasarį derintas tokio pobūdžio renginys – naujos premjeros „Panika“ pagal suomių autoriaus M. Mylliaho…

  • Sveikata

    Seimas svarstys pataisas dėl profesinės atsakomybės už medicinos studentų padarytą žalą

    Seimas svarstys Medicinos praktikos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-4783), kuriomis siekiama nustatyti profesinę atsakomybę už medicinos studentų ir pagal slaugos ar akušerijos studijų programą studijuojančių studentų veikas, padarytas atliekant klinikinę praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigose. „Kol studentas nėra licencijuotas, jis pats visos atsakomybės negali prisiimti. Jis vis tiek yra prižiūrimas savo dėstytojo, kas tai bebūtų – ar tai būtų slaugytoja, ar gydytojas. Tas, kuris jį prižiūri ir priima sprendimą dėl to, ką studentas gali ar negali atlikti. Čia tiesiog logiškai būtų sureglamentuota ne dėl to, kad kas nors būtų apkaltintas ar kam nors būtų užkrauta didesnė atsakomybė, bet kad (vis tik studentams mokantis jie gali atlikti tam tikrus nedidelius veiksmus,…

  • Sveikata

    Seimas svarstys siūlymą įteisinti gydytojų savanorystę teikiant paliatyviąją pagalbą

    Seimui pristatytas Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-4503, kuriuo siekiama sudaryti efektyvias teisines prielaidas gydytojų savanorystės institutui Lietuvoje, įteisinant gydytojų savanoriškos ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę teikiant kompleksinę paliatyviąją pagalbą. „Savanorių dalyvavimas, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nėra draudžiamas, tačiau ir nenumato galimybės gydytojui atlikti medicinos praktiką savanorystės pagrindais, t. y. neatlygintinai. Šiuo metu galiojantis reguliavimas iš tikrųjų yra per siauras. Specialistai, kurie turi licenciją, kvalifikaciją, dirbs be darbo užmokesčio, tai yra savanorystės pagrindais, ir tai yra labai svarbu hospisuose, paliatyviosios pagalbos gydymo įstaigose, kur kartais gydytojai, išėję į pensiją, gali šiuo darbu užsiimti ir net nori užsiimti tuo“, – pristatydama projektą sakė viena jo iniciatorių Seimo Sveikatos reikalų…

  • Verslas

    Šiaulių regionas atsiliepia į Vyriausybės rengiamą Ateities ekonomikos DNR planą

    Šiaulių miesto meras Artūras Visockas įsitikinęs, kad Finansų ministerijos rengtame ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimo projekte, vadinamame Ateities ekonomikos DNR plane, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas Lietuvos regionams. Šalies ateitis priklausys nuo stiprių regionų, kuriems dabar reikia didesnio valstybės dėmesio tvarkantis su neigiamais Covid-19 pandemijos padariniais ekonomikai. Šiaulių meras Artūras Visockas teigia, kad regionų sėkmė – visos Lietuvos sėkmė, todėl savivaldybės labai tikisi valstybinių institucijų dėmesio užtikrinant tolygią regionų plėtrą. Šiaulių savivaldybės vadovas pasirašė kreipimąsi į keturias ministerijas, prašydamas palaikymo įtraukiant Šiaurės Lietuvai svarbius projektus į Ateities ekonomikos DNR planą. „Tikiu, kad tvirtinant Ateities ekonomikos DNR planą, ministerijos ir visa Vyriausybė palaikys Šiaulių miesto ir regiono iniciatyvą. Numačius finansavimą mūsų siūlomiems…

  • Politika ir teisė

    Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkai tęsia glaudų bendradarbiavimą virtualioje erdvėje

    2020 m. gegužės 26 d. pranešimas žiniasklaidai    Dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos keliamų grėsmių NB8 valstybių parlamentų Užsienio reikalų komitetų (URK) pirmininkų susitikimas vyko nuotoliniu būdu, surengus vaizdo skambučių konferenciją. NB8 URK pirmininkų susitikime gegužės 25 d., kuriam pirmininkavo Estijos kolega Enas Esma (Enn Eesmaa), buvo aptarti šiuo metu aktualiausi iššūkiai, su kuriais susiduria visas pasaulis – COVID-19 pandemija ir skleidžiama dezinformacija. Seimo Užsienio reikalų komiteto Juozas Bernatonis pažymėjo, kad pandemijos pradžioje trūko koordinacijos tarp valstybių, Europos Sąjungos ryškesnio atsako. Tačiau pabrėžtina, kad dvišalės Europos šalių iniciatyvos labai prisidėjo prie bendrų pastangų kovojant su COVID-19. Pavyzdžiui, Lietuva skyrė tiek finansinių išteklių Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Pusmėnulio federacijai, Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose,…

  • Įvairenybės

    Seimas po pateikimo pritarė Respublikos Prezidento teikiamiems mokesčių pakeitimams

    Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta Seimui pristatė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4871, kuriuo siūloma laikinai nuo šių metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, taikomą pajamoms iš darbo santykių, nuo 20 iki 15 proc. taikant mėnesio pajamų daliai iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). „Atsirastų vienas tarpinis, laikinas mokesčio tarifas, kuris suteiktų papildomas pajamas būtent tiek mažai uždirbantiems, tiek vidutines pajamas uždirbantiems, bet ne daugiau negu tris vidutinius atlyginimus. Trys vidutiniai atlyginimai, ar tai daug, ar mažai? Tai yra siektina mediko atlyginimo riba, remiantis gerąja EBPO šalių praktika“, – pristatydamas projektą sakė S. Krėpšta. Mėnesio pajamų daliai nuo 3…

  • Verslas

    Karantino laikotarpiu siūloma atleisti nuo fiksuoto mokesčio už lošimo įrenginius

    Seimas pradėjo svarstyti finansų ministro Viliaus Šapokos pristatytas Azartinių lošimų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-4839), kuriomis siūloma sumažinti verslui tenkančius finansinius nuostolius dėl draudimo vykdyti veiklą nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos, karantino laikotarpiu. „Karantino laikotarpiu lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla draudžiama, todėl ji faktiškai negali būti vykdoma. Tačiau fiksuotas mokestis už lošimo įrenginius taikomas, neatsižvelgiant į tai, ar iš šios veiklos gaunama pajamų, t. y. mokestis apskaičiuojamas ir sumokamas už leidime atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) nurodytus lošimo įrenginius“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį, ekstremaliąją situaciją, karantiną ir dėl nustatytų ribojimų ar draudimų leidimus turinčioms bendrovėms negalint organizuoti…

  • Studijos

    Lituanistines pasaulio mokyklėles jau trečią kartą pasieks lietuviškos knygos

    Prieš dvejus metus, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Vyriausybėje gimė iniciatyva „Šimtmečio dovana pasauliui“. Ją įgyvendinant, užsienio lietuvių mokyklėlėms visame pasaulyje buvo išsiųsta lietuviškų knygų vaikams ir paaugliams. Ši iniciatyva sulaukė didelio palaikymo iš lietuvių bendruomenių. Šiemet – jau trečią kartą – beveik 2 000 lietuviškų knygų vėl iškeliauja į įvairiausias pasaulio šalis. „Gyvename sudėtingu laikotarpiu. Kai keičiasi mums įprastos gyvenimo sąlygos ir tempas, kai turime atsisakyti įprastos veiklos, knyga gali tapti puikiu būdu puoselėti lietuviškumą ir tradicijas. Džiaugiamės, kad, nors esate toli, siekiate domėtis savo šaknimis, mokytis lietuvių kalbos ir taip išsaugoti glaudesnį ryšį su Lietuva“, – sako premjeras. Per dvejus metus knygos pasiekė net 78 lituanistines mokyklėles visame…

  • Sveikata

    „Berniukui buvo du metai, tačiau jis buvo toks nusilpęs, kad galėjo tik šliaužti…“: mažos mergaitės pasiaukojimo istorija

    „Kai prasidėjo karas, mūsų šeima suprato, kad mus nužudys, – pasakoja 80-metė vilnietė Sira. – Gyvenome Šiauliuose, buvome žydai, žinojome, kad mums gręsia didžiulis pavojus. Man tada buvo metukai, buvau labai maža. Tėvas pasiryžo mane gelbėti. Jis surado didelį seną maišą, įsidėjo mane į jį. Mano sesutei buvo treji metai, todėl ji buvo per didelė, kad ją būtų galima paslėpti maiše, ją būtų reikėję vesti už rankos, o tai pavojinga…“ Pasak Siros, tėvas su ja maiše skubiai išėjo iš namų, stengdamasis kaip nors įsėsti į traukinį, kuris vežtų kuo toliau nuo artėjančio fronto. „Auklė man pasakojo, kad jis vos ne kaktomuša susidūrė su artėjančia vokiečių kariuomene, įsmuko į mišką ir…