Lietuvos paštas laimėjo „Sodros“ organizuotą konkursą dėl išmokų nešiojimo. Nuo 2022 metų sausio Lietuvos paštas aptarnaus 42 „Sodros“ skyrių aptarnaujamų teritorijų klientus – laiškininkai pensijas ir kitas išmokas kas mėnesį pristatys beveik 240 tūkst. gavėjų. Tokia apimtimi išmokas Lietuvos paštas pristatys trejus metus – iki 2024 metų pabaigos. „Naujais metais išmokas pristatysime didžiajai daliai Lietuvos gyventojų – net 42-iejų iš 47 „Sodros“ skyrių aptarnaujamų teritorijų klientams. Nuo 2013 metų tai bus didžiausias gavėjų kiekis, kurį aptarnausime pristatydami pensijas ir kitas išmokas. Jas patogiai į namus neš laiškininkai, kurie pasiekia net ir atokesnių vietovių gyventojus“, – sako Lietuvos pašto tinklo direktorius Jonas Sadauskas. Nuo 2022-ųjų sausio mėnesio Lietuvos paštas išmokas pristatys…
Po svarstymo pritarta 2022 m. „Sodros“ biudžetui
2021 m. lapkričio 23 d. pranešimas žiniasklaidai Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-955(2). Tam, kad kitų metų „Sodros“ biudžetas būtų galutinai patvirtintas, Seimas turės balsuoti dar kartą. Seimui siūloma patvirtinti beveik 5,837 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir daugiau kaip 5,533 mlrd. eurų išlaidas. 2022 m. „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, pajamos viršys išlaidas 303 mln. eurų, rezervas sieks 1 mlrd. 61 mln. eurų. „Sodros“ biudžeto pajamos bus 461,3 mln. eurų arba 8,6 proc. didesnės nei 2021 m. laukiama. Pajamos daugiausia augs dėl šalies darbo užmokesčio fondo prognozuojamo 9 proc. augimo. „Sodros“ pajamas sudaro apdraustųjų…
Apšilimas prieš šventes: paeksperimentuokite su kalėdinės anties receptais
Iki Kalėdų likus kiek daugiau nei mėnesiui vis dažniau sukame galvas, kuo šįmet nustebinsime artimuosius, todėl dabar – pats metas ne tik galvoti apie šventinį meniu, bet ir iš anksto pabandyti receptus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad per Kalėdas, kaip ir per kitas šventes, pirkėjai tampa kur kas išrankesni, nori pasilepinti ir renkasi įmantresnius ingredientus. „Pastebime, kad pirkėjai jau pradeda ruoštis Kalėdoms ir perka įvairias dekoracijas bei papuošimus, kurių platus pasirinkimas jau siūlomas tinklo parduotuvėse. Taip pat jie tampa išrankesni maistui, ypač per šventes – didžiausias dėmesys atitenka ne produktų kainai, o kokybei. Šventėms žmonės renkasi įmantresnius sūrius, pavyzdžiui, mėlynojo pelėsi ar bri sūrį, bei Viduržemio…
Parazitologai primena: askaridės mūsų dar nepaliko
Visame pasaulyje askaridėmis yra užsikrėtę apie 1 milijardą žmonių. Šis parazitas labiausiai paplitęs tropinio ir subtropinio klimato kraštuose, kadangi jo kiaušinėlių vystymuisi reikalingas šiltas ir drėgnas dirvožemis. Tačiau ir Lietuvoje kasmet stebima apie 200 susirgimo askaridoze atvejų. Tai yra tik turimi statistiniai duomenys, nes visiškai neaišku, kiek iš tikrųjų esama užsikrėtusių žmonių, kadangi profilaktiniai patikrinimai seniai nevykdomi, nestebima ikimokyklinių ir pradinių klasių moksleivių sveikatos būklė parazitozių atžvilgiu. Askaridė – 15–40 cm ilgio apvalioji kirmėlė, rausvos spalvos, kūnas panašus į cilindrą, tik į galus nusmailėjantis, gyvena žmogaus žarnyne apie 1–2 metus, per parą išskirdama apie 200–250 tūkstančių kiaušinėlių. Aišku, į savo gyvenimo galą kiaušinėlių jau nebeišskiria, tačiau toliau maitinasi ir išskiria…
EIF susitarė su „Mano banku“ dėl 50 mln. Eur paskolų smulkiajam verslui
Lietuvos finansinių paslaugų bendrovė „Mano Bankas“, po beveik pusę metų trukusio parengiamojo projekto, pasirašė portfelinės garantijos sutartį paskoloms pagal „Pan-European Guarantee Fund“ (EGF) programą, kurią administruoja Europos investicijų fondas (EIF). EGF yra viena iš ES neatidėliotinų priemonių, dėl kurių susitarta praėjusiais metais, siekiant padėti Europos darbuotojams ir įmonėms. Dėl šios garantijos „Mano bankas“ galės savo klientams palankesnėmis sąlygomis suteikti naujų paskolų už 50 mln. Eur. „Tai pirmas bendras „Mano Banko“ ir EIF projektas. Tačiau tikrai tikimės, kad jis nebus paskutinis, kadangi EIF ir Europos investicijų bankas (EIB) – didžiausias EIF dalininkas – siūlo daug aktualių ir inovatyvių finansinių priemonių, kurios lemia, kad finansavimas įmonėms tampa gerokai prieinamesnis. Ypač smulkioms ir…
A. Armonaitė: „Mūsų pasiūlymai JAV – nuo biotechnologijų iki kosmoso technologijų“
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, pirmadienį susitikusi su Amerikos prekybos rūmų nariais, pristatė Lietuvos investicinį klimatą ir aptarė galimybes skatinti verslo ryšius bei į šalį pritraukti naujų investuotojų. „Matome JAV kaip vieną pagrindinių strateginių partnerių ir turime daugybę galimybių toliau plėsti dvišalę prekybą ir ypač investicijas. Lietuva išskirtinai suinteresuota pritraukti novatoriškų įmonių, o prioritetų sąraše – konkretūs verslo segmentai, tokie kaip duomenų ir verslo paslaugų centrai finansų, gamybos ir informacinių technologijų įmonėms“, – sako A. Armonaitė. A. Armonaitė pažymėjo, kad tokioms investicijoms didžiulė paskata – žaliojo koridoriaus stambiesiems investuotojams iniciatyva ir vadinamasis darbuotojų relokacijos įstatymų paketas. Ministrė informavo, kad pradėjus taikyti žaliojo koridoriaus iniciatyvą 2021 metų pradžioje ministerija jau…
Prezidentas kariams: šiandien vėl esame pirmoji laisvės gynėjų grandis
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, Kariuomenės dienos išvakarėse, aplankė Lietuvos karius, vykdančius užduotis prie valstybės sienos. Lankydamasis Druskininkuose įsikūrusioje Lietuvos kariuomenės Priešakinėje operacijų bazėje Prezidentas pažymėjo, kad šiandien, kaip ir prieš 103 metus, efektyvi Lietuvos gynyba neįmanoma be stiprios, tinkamai aprūpintos kariuomenės, be motyvuotų, aukštos kovinės dvasios, gerai parengtų karių. „Tvirta ir nepalaužiama, pasiruošusi reaguoti į bet kokias grėsmes Lietuvos kariuomenė yra mūsų laisvės skydas. Sienų kontrolė yra vienas svarbiausių suverenios valstybės požymių. Lietuvos kariuomenė čia ir dabar ne tik padeda apsaugoti Lietuvos valstybės sieną, bet ir gina valstybės nepriklausomybę“, – į karius kreipėsi šalies vadovas. Prezidentas priminė, kad prieš 103 metus bolševikams peržengus valstybės sieną Lietuvos kariuomenė susikūrė savanorių…
VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“
Šiemet minimos iškilaus prancūzų kompozitoriaus Camille‘io Saint-Saënso šimtosios mirties metinės. Vilniaus universiteto (VU) chorai „Gaudeamus“, „Virgo“, „Pro musica“ kartu su VU kameriniu orkestru šia proga surengs ypatingą koncertą Paryžiaus širdyje – Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje, kurioje kadaise dirbo ir kūrė pats C. Saint-Saënsas. Lapkričio 24 d. 18 val. lietuvių muzikantai atliks vieną išskirtinių jo kūrinių – „Kalėdinę oratoriją“. Anot chorų meno vadovės R. Gelgotienės, šis koncertas – neįkainojama kultūrinė patirtis tiek klausytojams, tiek patiems atlikėjams. „Muzikuoti tokioje vietoje, kur, rodos, tebeaidi žymių muzikos genijų žingsniai, galimybė girdėti tuos vargonus, kuriuos lietė jų pirštai, atlikti muziką toje akustikoje, kur ji buvo sukurta – tai iš tiesų didžiulis įspūdis mūsų universiteto choristams,…
Šiaulių mero prašymas energetikos ministrui: leiskite mažinti gyventojų išlaidas šildymui
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kreipėsi į Energetikos ministeriją konstatuodamas, kad kylančios energetikos kainos didžiausia našta taps pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Pasak mero, būtina kuo skubiau didinti atsinaujinančių išteklių dalį šilumos gamyboje, o reikalingoms investicijoms nedelsiant leisti naudoti Europos Sąjungos fondų lėšas ar numatyti kitokius paramos mechanizmus. Laiku neįvertinus rizikų gamtinių dujų tiekimo srityje, Lietuva skaudžiai susiduria su brangstančių energetikos išteklių iššūkiu. Dujos brangsta ir kitose šalyse, tačiau tai – menka paguoda šilumos vartotojams. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas įsitikinęs, kad yra galimybių netapti didėjančių kainų įkaitais. Vienas efektyviausių sprendimų – kuo greičiau pereiti nuo importuojamų dujų prie atsinaujinančių išteklių – vietinio biokuro. Kitoms savivaldybėms galėtų praversti Šiaulių miesto patirtis. „Šiauliai…
Viceministrė A. Vaiciukevičiūtė: „Žalioji transformacija neįvyks, jei miestai nesusikalbės tarpusavyje“
Lietuva per ateinantį dešimtmetį yra įsipareigojusi daugelį sričių, tarp jų ir susisiekimą, transformuoti žaliojo kurso kryptimi. Tą galima padaryti tik sukūrus bendras sistemas. Susisiekimo ministerija šiuo metu rengia bendrą dviračių infrastruktūros schemą, viešojo transporto, elektromobilių įkrovos infrastruktūros ir kitus planus, į kuriuos aktyviai skatinamos įsitraukti visos Lietuvos savivaldybės. „Keliai, dviračių ir pėsčiųjų takai nesibaigia ties atskirų miestų, savivaldybių, regionų sienomis – jie tęsiasi, kertasi tarpusavyje. Žalioji transformacija neįvyks, jei atskiri miestai nesusikalbės tarpusavyje, skirsis jų kuriamos sistemos, jei kiekvienas darys pokyčius negalvodamas apie visumą, bendrą tinklą“, – viešėdama Kauno miesto savivaldybėje sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. Čia ji susitiko su Kauno regiono atstovais – Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Prienų, Jonavos, Raseinių,…
