Gruodžio 6-ąją minime Arklių dieną. Tradiciškai lietuvių pasaulėjautoje ir buityje arkliai užėmė ypač svarbią vietą, tai patvirtina tautosakoje – dainose, patarlėse, tikėjimuose – ir liaudies mene išlikę vaizdiniai. Iki šiol gėrimės tradicinių lietuviškų namų stogus puošiančiais žirgeliais, niūniuojame apie juos dainas, o ir reta kuri lietuvių liaudies pasaka apsieina be arklio. Ilgą laiką be šio stipraus ir ištvermingo gyvūno neįsivaizduota ir žemdirbių buitis. Tačiau nūdienos pasaulyje jau vis rečiau galime išvysti pievoje besiganantį arklį ir greičiau jau skaičiuojame jų galias vairuodami automobilius nei traukdami arklą, tad kaip gi keičiasi visuomenės santykis su šiais ypatingais gyvūnais? Žmonėms reikia santykio su gamta, tai ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai judėjimo ir susitikimų laisvė…
Keičiasi medžių genėjimo ir šalinimo tvarka sostinėje
Pasikeitus Želdynų įstatymui, Vilniaus miesto savivaldybėje keičiasi medžių genėjimo ar šalinimo tvarka. Privačių sklypų savininkai tokiems darbams turės gauti leidimus, o darbus atliekantys savivaldybės ar valstybinėje žemėje turės kreiptis dėl sprendimo priėmimo. Anksčiau visais atvejais užtekdavo leidimo. Kai minėti darbai atliekami privačioje žemėje Vilniaus mieste, reikalingas tik savivaldybės specialistų leidimas. Darbų atlikimu rūpinasi sklypo savininkas. Jis turi pateikti tinkamai užpildytą prašymą Vilniaus miesto savivaldybei leidimui gauti. Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus, Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vedėjas Vytautas Račkauskas pabrėžia, kad leidimas reikalingas kirtimui ir intensyviam genėjimui (intensyvus genėjimas – tai 30 proc. ir daugiau medžio šakų šalinimas). Kai medžių kirtimo ar genėjimo darbus norima atlikti savivaldybės žemėje,…
Sočios sriubos žiemos pietums: išbandykite tris šildančius receptus
Orams vis labiau šąlant dažniau norisi jaukaus ir šildančio maisto. Vienas tokių patiekalų – sriuba. Juolab kad įvairiausias sriubas nesudėtinga pasigaminti, nereikia nei ypatingo pasiruošimo, nei ingredientų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirkėjai ir šaltąjį sezoną gausiai renkasi įvairias daržoves, be to, populiarios ir kruopos, kurios taip pat puikiai tinka įvairiausioms sriuboms. Kelias taisykles žinoti – pravartu „Platų daržovių asortimentą užtikriname ištisus metus. Vis dėlto pastebime, kad pirkėjai yra ištikimi tradicinėms vietos augintojų daržovėms. Populiariausios daržovės pagal pardavimus yra bulvės, tačiau taip pat gausiai perkamos ir tokios daržoves kaip kopūstai ir morkos. Be to, populiarėja ir įvairiausios kruopos: lęšiai ar bulguro, kurios taip pat puikiai tinka…
EdTech – ne burtažodis, o ateičiai pasirengęs švietimas
2021 m. gruodžio 6 d. pranešimas žiniasklaidai Gruodžio 4 d. nuotoliniame Seimo Ateities komiteto posėdyje buvo aptarta struktūrinės švietimo reformos esmė ir jos pagrindiniai aspektai bei diskutuota apie EdTech, kaip valdysenos, įrankį. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pristačiusi ministerijos 2021–2024 m. tikslą – vienodas startas visiems – pabrėžė, kad visiems prieinama gera mokykla ir šiuolaikinis ugdymo turinys nėra vienos kadencijos darbai. Švietimo sistemoje vienos kadencijos rėmuose pokyčiai neįvyksta. Šiuo metu yra klojami pagrindai ateičiai, kad kiekvienas Lietuvos vaikas turėtų galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje. Ministrė taip pat pažymėjo, kad privalu padėti visiems vaikams: ir talentams, ir vaikams, turintiems iššūkių, jog jie galėtų į bendrąjį ugdymą ateiti pasiruošę.…
Saulės elektrinių klausimams – dedikuota ESO telefono linija
Augant gyventojų susidomėjimui ir siekiant suteikti aiškią ir kokybišką informaciją saulės elektrinių įsirengimo ir kitais susijusiais klausimais, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pristato elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams skirtą pagalbos telefonu liniją. Paskambinus trumpuoju ESO numeriu 1852 nuo šiol galima pasirinkti konsultacijas būtent saulės elektrinių klausimais. Elektrą iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje nuosekliai didėja – šiuo metu tokių gyventojų yra apie 14 tūkst., nuo metų pradžios šis skaičius išaugo 65 proc. Tuo metu galvojančių apie savos saulės jėgainės įsirengimą ir ieškančių informacijos yra kur kas daugiau, todėl bendrovė sulaukia vis didesnio skaičiaus skambučių ir klausimų šia tema. Poreikis gauti aiškią informaciją vienoje vietoje išties didelis.…
„Maxima“ atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių visoje „Meistro kokybės“ produkcijoje
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savo „Meistro kokybės“ kulinarijos ir konditerijos produkcijoje atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių. Tai – nuoseklus žingsnis, siekiant iš viso atsisakyti narvuose auginamų vištų kiaušinių iki 2025 metų. „Gyvūnų gerovė yra mūsų tvaraus verslo strategijos dalis. Nuo šių metų pradžios visose „Maximos“ parduotuvėse nebeliko akvariumų su gyva žuvimi. Prieš beveik ketverius metus paskelbėme, kad iki 2025 metų sieksime atsisakyti narvuose auginamų vištų kiaušinių. Minėtuosius sprendimus įgyvendiname palaipsniui, užtikrinant, kad pereinamasis procesas vyktų sklandžiai“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė. „Meistro kokybės“ liniją šiuo metu sudaro kulinarijos patiekalai, mėsos gaminiai, kepiniai, salotų bei užkandžių asortimentas ir konditerijos gaminiai. Kasdien jiems pagaminti prireikia apie 460-500 kg virtų kiaušinių,…
Kaip infraraudonųjų spindulių šildymas veikia mūsų sveikatą
Infraraudonųjų spindulių šildymas veikia ne taip, kaip įprasti radiatoriai. Jie net nėra artimi šildymo būdai. Konvekciniai radiatoriai veikia šildant aplink juos esantį orą ir sukuriant konvekcinę srovę, kai oras cirkuliuoja po patalpą keičiantis jo temperatūrai. Nepaisant to, kad šis šildymo būdas jau daugelį metų yra toks populiarus, jis nėra toks naudingas. Tuo tarpu infraraudonųjų spindulių šildymas yra labai naudingas. Ką jau kalbėti apie tai, kad infraraudonųjų spindulių terapija gali būti taikoma tokiose vietose kaip sauna! Kaip veikia infraraudonųjų spindulių šildymas? Infraraudonųjų spindulių šildymo plokštės veikia visur skleisdamos daug nematomų infraraudonųjų spindulių. Spinduliai sklinda tol, kol atsitrenkia į objektą. Objektas gali būti bet kas – siena, sofa ar net jūs. Kai…
Pandemija padėjo atrasti savanorystę: aktyviai jungiasi ir verslas
Europos Komisijos duomenimis, prieš kelis metus savanoriška neatlygintina veikla padedant kitiems Lietuvoje užsiėmė tik 15 proc. gyventojų. Tačiau nevyriausybinės organizacijos fiksuoja pandemijos metu išaugusį, savanoriauti pasiryžusių žmonių skaičių – tikimasi, kas šis rodiklis gerės. Prie pavienių žmonių jungiasi įmonės Vienos didžiausių nevyriausybinių organizacijų „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ duomenimis, pandemija beprecedenčiais skaičiais augino savanorių gretas. Pavyzdžiui, 2020 metų pradžioje „Lietuvos Raudonajame Kryžiuje“ buvo 511 ilgalaikių savanorių, kai šių metų lapkritį skaičiuojami 3254. Per pastaruosius metus kiekvieną mėnesį savanorių gretas organizacijoje papildo po 100-500 žmonių. „Žmonių susitelkimas ir motyvacija dviejų krizių akivaizdoje yra itin svarbus stiprėjančios ir pilietiškos visuomenės bruožas. Džiaugiamės, kad „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ į savo gretas pritraukia nuostabius žmones, kurie yra…
Europarlamentaras Juozas Olekas: kada negalią turintys žmonės taps lygiaverčiai visuomenės nariai?
Šiemet Tarptautinę žmonių su negalia dieną pasitikome su viltinga proga negalią turintiems žmonėms. Netrukus, gruodžio 13-ąją, minėsime 15 metų, kai buvo priimta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Lietuva yra šią konvenciją ratifikavusi ir pasižadėjusi vykdyti. Konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Lietuva prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus gerbti ir įgyvendinti žmonių su negalia teisių standartus, pašalinti kliūtis užtikrinant jų orumą ir užtikrinti jiems lygias teises. Tai reikalauja atitinkamų politinių sprendimų ir veiksmų, kuriant ir užtikrinant asmenų su negalia teisių realizavimo ir apsaugos mechanizmus. Kaip sekasi Lietuvai įgyvendinti Konvencijos nuostatas? Reikia pripažinti, kad kai kuriuos žingsnius, įgyvendinant konvenciją, Lietuva yra…
Diana Nausėdienė atidarė tradicinę labdaringą kalėdinę mugę
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Vilniaus Rotušės aikštėje atidarė Tarptautinę kalėdinę labdaros mugę. Tradicinę mugę, kuri vyksta jau 19 kartą, organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija, kartu su 30 skirtingų ambasadų atstovų. D. Nausėdienė yra šios labdaringos iniciatyvos globėja. Pasak Ponios, svarbu šiandieniniame pasaulyje tęsti ir puoselėti gilias socialinės atsakomybės tradicijas. „Atjauta ir kryptingos pastangos atskirties mažinimui, dalijimasis yra pagrindinės vertybės, kurios mus vienija ir telkia, – sakė D. Nausėdienė, pakvietusi visus prisidėti prie labdaringos veiklos. – Tegul Jūsų įsigyta ir širdį šildanti dovana tampa kalėdiniu vilties žiburiu kitam.“ Mugėje veikiančiuose skirtingų šalių ambasadų paviljonuose parduodami rankomis paruošti rankdarbiai, suvenyrai ir šventiniai skanėstai, pasak pirmosios ponios, tampa bendru gėrio ir šilumos…
