Po sergančiųjų amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) mitingo sujudę valdžios atstovai, atslūgus žiniasklaidos dėmesiui, pacientams vėl pradėjo kartoti tą patį, ką kartodavo pastaruosius dvejus metus. Ankantys pacientai kovą už savo konstitucines teises pradeda iš naujo. Šiandien Seime pirmąkart valdžios atstovai, pacientai ir gydytojai susės prie bendro stalo ir diskutuos apie galimybę sergantiesiems užtikrinti saugų bei patvirtintą AGDD gydymą. Vieninteliams AGDD eksudacinės formos pacientams, kuriems nustatoma slaptoji neovaskuliarizacija, valstybė nesuteikia jokio gydymo, nors dėl šios ligos apie 90 proc. sergančiųjų netenka regėjimo. Situaciją komplikuoja tai, kad pacientai neturi galimybės pasirinkti pigesnio ar brangesnio vaisto – tėra vienas vaistas, kuris garantuoja, kad gydymas bus saugus ir efektyvus. Rugsėjo pabaigoje, minint pasaulinę AGDD savaitę, vykusio mitingo metu sergantieji AGDD norėjo atkreipti dėmesį į segančiųjų AGDD problemas ir prašė Sveikatos apsaugos ministerijos surasti galimybių vaistinį preparatą įtraukti į Centralizuotų pirkimų sąrašus, nes dabar jie priversti arba susitaikyti su regėjimo netekimu, arba rizikuoti ir į akis leistis AGDD gydymui nepatvirtintus žarnyno vėžiui skirtus intraveninius vaistus. Žadėtos išvados – neaiškaus tyrimo rezultatai Po pacientų mitingo Sveikatos apsaugos ministras pavedė Valstybinei ligonių kasai (VLK) iki rugsėjo 30 d. ne tik išnagrinėti galimybes ir pateikti siūlymus, kaip galima būtų spręsti vaistų dalinio ar pilno kompensavimo šiai ligai gydyti klausimus, taip pat buvo pavesta apskaičiuoti šiam gydymui užtikrinti reikalingą lėšų poreikį šių metų ketvirtam ketvirčiui ir 2011 m. AGDD pacientų draugijos prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė teigia, kad vietoj minėtų išvadų ir siūlymų pacientų draugijai VLK atstovas atsiuntė elektroninį laišką su prisegta 1 m. trukmės studija anglų kalba, kurioje buvo aprašytas tyrimas, ligą gydant vaistais nuo žarnyno vėžio. Tyrime dalyvavo tik penkiolika AGDD pacientų. „Nesuprantame, kokiu tikslu buvo atsiųstas šis tyrimas mums, pacientams, juk ne mes sprendžiame kaip gydyti ligas. Mes laukėme atsakymo dėl galimybės gauti gydymą saugiu vaistiniu preparatu, o panašu, kad mus norima įtikinti, jog vaistą ne pagal indikacijas vartoti nėra nieko blogo. Jeigu tai nėra taip blogai, kodėl mes privalome pasirašyti sutikimą, kad komplikacijų atveju jokių pretenzijų niekam neturėsime. Taip pat kyla klausimas, kodėl vaistų gamintojas įspėjo apie galimas komplikacijas, kai preparatas naudojamas ne pagal indikacijas, ir atsiribojo nuo atsakomybės. Be to, šio vaisto vartojimo oftalmologinėmis ligomis sergantiems pacientams nepatvirtina nė viena sveikatos priežiūros institucija pasaulyje”, – teigia D. M. Žižliauskienė. Pasak pacientų draugijos prezidentės, kovoti sudėtinga ne tik dėl gydymo, bet ir dėl galimybės pamatyti VLK išvadas. „Nors išvados ministerijai jau buvo pateiktos, kurį laiką su jomis mums susipažinti galimybės nebuvo suteikta. Tik po ilgų skambinėjimų valdžios atstovams ir raštiško kreipimosi, detaliau nekomentuojant telefonu buvo užsiminta, kad jokio kompensavimo nėra ir nebus. Akivaizdu, kad atslūgus žiniasklaidos dėmesiui kartu atslūgo ir valdžios institucijos iniciatyva pasirūpinti sergančiaisiais”, – teigia D. M. Žižliauskienė. Užsienyje baiminamasi liūdnos perspektyvos Tarptautinė AGDD asociacija teigia, jog pasaulyje kasmet vis daugiau išleidžiama regėjimo sutrikimą ar aklumą turintiems pacientams ir prognozuojama, kad išlaidos tik didės, jeigu nebus imtasi efektyvių prevencijos ir gydymo strategijų. AGDD pacientų draugijos prezidentė apgailestauja, kad liga, kuriai pasaulyje skiriamas didžiulis dėmesys, Lietuvoje niekam nerūpi.
