Nekilnojamas Turtas

NT plėtotojų rankose – žiedinės ekonomikos vystymo potencialas

Kuriant efektyviai veikiančią žiedinę ekonomiką vienas iš pagrindinių kylančių iššūkių – kaip įmanoma mažinti naujų išteklių naudojimą. Specialistų teigimu, apie šiuolaikinę visuomenę galima daug nuspręsti vien tik pažvelgus, kaip ji tvarkosi su atliekomis, o efektyvus verslo elgesys šioje srityje gali padėti siekti visos šalies tikslų ir prisidėti prie globalaus ekologinio balanso.

Bene didžiausias potencialas čia slypi NT vystytojų rankose. Antrinio panaudojimo procesai Lietuvoje statybų sektoriuje dar tik startuoja, bet siektinų pavyzdžių jau yra. Vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė sako, kad tam itin parankūs konversijos projektai, savo funkcijas praradusias teritorijas prikeliant naujam prasmingam gyvenimui.

„Jau pati konversijos idėja yra gerokai energetiškai efektyvesnė nei statyba plyname lauke, o antrinis statybinių atliekų panaudojimas dar padidina gamtinių išteklių panaudojimo efektyvumą bei sumažina neigiamą poveikį žmogaus aplinkai ir sveikatai. Vienas ryškesnių šios filosofijos pavyzdžių buvo įgyvendintas viename iš didžiausių Lietuvoje gyvenamosios konversijos projektų „Antakalnio terasose“, kur beveik 100 tonų senų pastatų griuvėsių buvo panaudota požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybai ir kelių tiesimui“, – atskleidžia A. Liaudanskienė.

Anot jos, tokiu sprendimų ilgalaikėje perspektyvoje bus ieškoma vis daugiau, nes puoselėdami žiedinės ekonomikos tikslus socialiai atsakingi NT projektų vystytojai kasmet gali ženkliai prisidėti ne tik prie Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos (ES) iššūkių įgyvendinimo.

Šalies išsivystymo požymis

Jau turimų išteklių antrinis panaudojimas grindžiamas ne tiek taupumu, kiek sąmoningumu, pabrėžia srities specialistai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų instituto mokslų daktarė Olga Kizinievič sako, kad kompleksiškai naudojant vietines žaliavas kartu su įvairiomis atliekomis galima išspręsti daugumą aplinkosaugos problemų.

„Žiedinės ekonomikos pagrindiniai principai gali būti pasiekti tik tada, kai bus naudojamos inovatyvios statybinių atliekų perdirbimo technologijos ir efektyvios atliekų realizavimo galimybės. Įvairių atliekų antrinis panaudojimas yra geriausias būdas šaliai tapti tvaresne, pažangesne valstybe ir sukurti pozityvų poveikį ne tik artimiausios aplinkos, bet ir viso regiono ekologiniam balansui“, – akcentuoja O. Kizinievič.

Jos teigimu, efektyvaus statybinių atliekų išnaudojimo mastai įvairiose pasaulio šalyse labai skiriasi. Pagrindiniai faktoriai, lemiantys antrinį panaudojimą, – pačios valstybės požiūris į atliekas, jos išsivystymo lygis bei ekonominiai rodikliai.

Tik iš pirmo žvilgsnio antrinis atliekų panaudojimas gali atrodyti paprasčiausiu lėšų taupymu, nes realybėje gali būti ir priešingai. Norint efektyviai panaudoti įvairias statybines atliekas reikia jas visapusiškai ištirti, o tai – ilgas, sudėtingas ir dažnai brangus procesas. Todėl pažangiose valstybėse antrinis statybinių atliekų panaudojimas ar perdirbimas turėtų būti skatinamas, sako specialistė.

„Statybinių atliekų panaudojimas gali apsunkinti naujų medžiagų gamybos technologinį procesą, neretai reikia panaudoti papildomų priedų, dėl to produkto galutinė kaina gali išaugti. Todėl valstybės, kurios nori sėkmingai užtikrinti pagrindinius žiedinės ekonomikos principus bei prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, turi išanalizuoti esamą situaciją bei skatinti verslo atstovus dėl antrinio statybinių atliekų panaudojimo ar perdirbimo“, – pažymi ekspertė.

Didžiausias potencialas – pastatuose

Didelis dėmesys įvairių statybinių atliekų antriniam panaudojimui ir perdirbimui skiriamas išsivysčiusiose valstybėse: Skandinavijos šalyse, Japonijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Kaip pastebi O. Kizinievič, Lietuvoje požiūris į atliekų antrinį panaudojimą taip pat keičiasi į gerąją pusę, o didžiausias potencialas slypi senuose pastatuose.

„Visos tinkamai paruoštos ir apdorotos statybinės atliekos gali būti perdirbtos ar pakartotinai panaudotos. Tačiau, mano nuomone, didžiausią panaudojimo potencialą turi morališkai ir konstrukciškai susidėvėjusių pastatų griovimo atliekos: betonas, plytos, čerpės, keramika, medis, stiklas, plastikas, metalas, taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į termoizoliacinių gaminių, tapusių atliekomis, perdirbimą“, – pažymi mokslininkė.

O. Kizinievič sako, kad norint užtikrinti statybinių atliekų antrinį panaudojimą ilgalaikėje perspektyvoje, turi būti tinkamai parinkti ir ištobulinti įvairūs technologiniai procesai, nes tik tinkamai išrūšiuotos atliekos gali būti naudojamos naujiems statybos produktams gaminti. Vėliau įvairios atliekos gali būti naudojamos aplinkos tvarkymo reikmėms, tiesiant kelius, naujų statybinių medžiagų gamyboje ir t.t.

„Tokia statybinių atliekų valdymo strategija skatina naujų medžiagų iš perdirbtų žaliavų gamybą, mažina mokesčius už neperdirbtų atliekų šalinimą, transportavimo išlaidas ir pan.“, – pažymi VGTU mokslininkė.

Galimybė prisidėti prie šalies tikslų

A. Liaudanskienės teigimu, didžiosios valstybės statybų sritį vienareikšmiškai sieja su energetinio efektyvumo sprendimais, kurių vienas pagrindinių akcentų – žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas ir tobulinimas.

„Tokiu būdu sprendžiame ne vien artimiausios aplinkos, kurią paliksime savo vaikams, ateities rūpesčius, tačiau galime prisidėti prie visos šalies tikslų, įgyvendinant įsipareigojimus ES mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas“, – akcentuoja A. Liaudanskienė.

Parašykite komentarą