Baltijos jūros dujotiekis „Nord Stream” yra draugiškesnis aplinkai ir turi mažesnį poveikį Baltijos jūros ekosistemai, nei buvo prognozuota. Tai rodo pirmieji aplinkos monitoringo duomenys, kuriuos „Nord Stream” renka nuo vamzdyno tiesimo darbų pradžios. „Mūsų išankstinės prognozės buvo pakankamai konservatyvios ir numatė, kad vamzdyno poveikis jūros ekosistemai bus mažos reikšmės, trumpalaikis ir lokalus. Džiaugiamės matydami pirmuosius duomenis, kurie liudija, jog tiesimo darbų poveikis yra netgi mažesnis, nei prognozuota, – džiaugėsi „Nord Stream” aplinkosaugos komandos vadovas Bruno Haelg. – Žinoma mes toliau seksime įvairius parametrus ir rinksime duomenis – tiek tiesiant antrąją vamzdyno liniją, tiek ir dar 5 metus eksploatuojant dujotiekį”. Prieš gaudama leidimus tiesti dujotiekį, „Nord Stream” turėjo atlikti išsamius Baltijos jūros tyrimus ir įvertinti galimą vamzdyno poveikį aplinkai – į tyrimus bendrovė investavo apie 100 mln. eurų (345 mln. litų). Šalys, per kurių vandenis tiesiamas dujotiekis (Rusija, Suomija, Švedija, Danija ir Vokietija), įvertinusios galimą jo poveikį jūros ekosistemai, suteikė leidimus dujotiekį tiesti ir eksploatuoti bei numatė, kokius aplinkos ir socialinius parametrus būtina stebėti ir fiksuoti. Anot B. Haelg,. aplinkosaugos ir dujotiekio tiesimo prasme sudėtingiausios vietovės yra „Natura 2000” teritorijos ir Suomijos įlanka. „Joje vietomis dugno reljefas yra labai nelygus, čia taip pat yra nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karo laikų nuskendusių šaudmenų, teko pašalinti minų – tai mes padarėme pagal aukščiausius įmanomus standartus, kurie žymiai viršijo įprastą praktiką, kuria vadovaujasi karinis laivynas. Džiaugiamės, kad sudėtinguose ruožuose viskas vyksta sklandžiai”, – sakė B. Haelg. „Esame parengę „Bendrąją aplinkos ir socialinių aspektų stebėjimo programą”, kurios tikslas – konsoliduoti ir skaidriai pateikti visus aplinkos stebėjimo tyrimų duomenis, kuriuos „Nord Stream” surinks visame Baltijos jūros dujotiekio maršrute”, – žadėjo B. Haelg. „Nord Stream” stebi dujotiekio tiesimo darbų poveikį analizuodama 16 parametrų: vandens kokybę, nuosėdas, drumstumą, hidrografiją, jūros dugno topografiją, žuvis ir komercinę žvejybą, paukščius, jūros žinduolius, bentoso augaliją ir gyvūniją, kultūrinį paveldui ir kitus parametrus. „Nord Stream” išleis metines ataskaitas, kuriose bus apibendrinti Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje vykdomo aplinkos ir socialinio monitoringo duomenys. Jie taip pat bus pateikti Lietuvos ir kitų Baltijos regiono šalių aplinkosaugos institucijoms. 2011 m. gegužės pradžioje į jūros dugną buvo nuleistas pirmosios „Nord Stream” linijos paskutinis vamzdis. Šiuo metu trys jūroje esančios pirmojo vamzdžio atkarpos yra tarpusavyje suvirinamos. Antrąją liniją ketinama pradėti tiesti dar gegužės mėnesį, o 2012 m. nutiesus abi vamzdyno linijas, „Nord Stream” dujotiekiu kasmet iš Rusijos tiesiai į Europos Sąjungą bus galima transportuoti 55 mlrd. kub. m. dujų. Tokio kiekio pakanka aprūpinti 26 mln. namų ūkius. „Nord Stream” yra dujų vamzdyno projektas, sujungsiantis Rusiją su Europos Sąjunga (ES) per Baltijos jūrą. 2008 metais ES gamtinių dujų importas siekė apie 320 mlrd. kubinių metrų, o 2030 m. numatoma, kad importo kiekis turėtų augti iki maždaug 500 mlrd. kubinių metrų. Tai reiškia, kad iki 2030 m. ES metinis importuojamų dujų poreikis paaugs apie 160-200 mlrd. kubinių metrų per metus (Šaltinis: IEA, World Energy Outlook, 2010). „Nord Stream” projektas, sujungiantis Europos dujotiekių tinklą su didžiausiais pasauliniais gamtinių dujų ištekliais, galės tenkinti apie trečdalį šio Europai trūkstamo dujų importo. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas didins Europos apsirūpinimo dujomis saugumą ir bus pavyzdys tolimesniam ES ir Rusijos bendradarbiavimui energetikos srityje.
