2019 metai Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Nepriklausomybės kovų atminimo (1918 – 1923 m.) metais, tad vakar Signatarų namuose, Vilniuje „Monetų namai“ iniciatyva surengtas renginys, skirtas atminti Nepriklausomybės kovų 100-osioms metinėms. Renginiu buvo prisiminta Lietuvos kariuomenės steigimosi pradžia bei Nepriklausomybės kovų svarba moderniajai Lietuvos istorijai.
Nepriklausomybės kovos, prasidėjusios 1919 m. pr. – vienas sudėtingiausių Lietuvos valstybingumo etapų, kada šaliai teko atlaikyti bolševikų, bermontininkų ir lenkų pajėgų puolimus. Šios kovos šiandien yra vienas svarbiausių šalies istorijos etapų, formavusių tautos tapatybę ir valstybingumą. Nepriklausomybės kovų laikotarpiu ginti Lietuvos valstybės savanoriškai pasirašė beveik 15 000 šalies gyventojų. Šiandien daugiau nei 4300 jaunuolių yra pateikę savanorių į šauktinius prašymus, o Lietuvos Šaulių sąjunga vienija apie 11 000 narių.
„Minėdami Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-metį, mes daug kalbėjome apie Vasario 16-osios aktą, jį pasirašiusius signatarus, tačiau per mažai nagrinėjame laikotarpį po valstybingumo atstatymo. Manau, kad mūsų tauta turi būti dėkinga drąsiai Lietuvos kariuomenei ir domėtis tuo, kas vyko Nepriklausomybės kovų laikotarpiu. Viliuosi, jog tokios iniciatyvos kaip ši bus tas reikiamas žingsnis, kuris leis atkreipti visuomenės dėmesį į šį istorinį laikotarpį“, – teigė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys.
Istoriniai įvykiai vienareikšmiškai formuoja visuomenės savimonę bei patriotizmo idėjas. Tad, kas padeda istorinę atmintį išlaikyti gyvą?
Praeities ženklų svarba patriotizmo perdavimui
„Sovietmečiu Lietuvos Nepriklausomybės kovų tema buvo draudžiama arba nepageidaujama, todėl gyvosios atminties gija daugumai Lietuvos gyventojų buvo nutrūkusi: viešajame gyvenime apie tai buvo kalbama tik tiek, kiek tai buvo būtina komunistinei doktrinai, o privačiame gyvenime vyresnioji karta, bijodama represijų, stengėsi apsaugoti jaunimą ir nepasakojo apie Lietuvos atkūrimo kovas. Atmintis dažnai išliko tik per negausias knygas, pinigus ir medalius, kurie buvo laikomi namuose“, – įžvalgomis dalijosi prof. dr. Valdas Rakutis, karo istorikas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyriausias mokslo darbuotojas.
Nepriklausomybės kovų etapas, turi atspindžių daugumos lietuvių šeimos istorijose per kovose dalyvavusius protėvius, per savanorių gautą žemę, per negausius praeities ženklus. Besikeičianti, vartotojiška visuomenė linkusi greitai užmiršti, fragmentuoti žinias apie praeitį, tad viena svarbiausių priemonių patriotizmo idėjų išlikimui – išsaugoti ar atkurti praeities ženklai.
„Žmonės pasiilgsta pastovumo, nepraeinančių vertybių. Pavyzdžiui, moneta ar medalis ir jų nesikeičiantis pobūdis vaikams ir kitiems namiškiams tampa pasaulio suvokimo pradžia, atrama. Medalių turinys – informacijos šaltinis. Ilgiau įsižiūrėjęs matai ne tik pagrindinį pasakojimą, jame gausu detalių, ženklų, gilios semantikos. Kiekvienas pasakojimas skatina daugiau domėtis, daugiau didžiuotis, daugiau mąstyti. Daugiau daryti dėl visuomenės ir valstybės“, – pažymėjo prof. dr. Valdas Rakutis.
Istorinės atminties įženklinimas
Medaliai yra ilgai išliekantis meno kūrinys, bet dar svarbiau – reikšmingas istorijos liudijimas. Jų gamyba ir atkūrimas viena iš priemonių, leidžianti istorinei atminčiai gyvuoti.
„Istorinės atminties įženklinimą mes vertiname kaip svarią socialinę atsakomybę ir visuomeninę misiją, padedančią perduoti svarbių istorinių įvykių fragmentus būsimoms kartoms. Tai taip pat ugdo pilietinę savimonę puoselėti tautos nepriklausomybę, pagerbti žuvusius kovotojus. Dažnai tai yra bene vienintelė priemonė, galinti būti ne tik tautos, bet ir asmenine relikvija, žyminčia ir asmeninius protėvių pasiekimus. Mūsų absoliuti dauguma gaminių yra skirti būtent Lietuvos istorinei tematikai“, – teigė „Monetų namai“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Ieva Galiauskienė.
Medaliuose naudojami motyvai yra paimti iš archyvuose saugomų istorinių nuotraukų, taigi medaliuose sukurti vaizdai yra autentiški. Tai sudėtingas procesas, kada sukuriamas rankų darbo gipsinis modelis, o tuomet jis nuskaitomas skaitmeniniu būdu ir kaldinamas. Kolekcininkams visuomet pridedamas nuosavybės pažymėjimas, o su kiekvienu medaliu siunčiamas kokybę patvirtinantis sertifikatas bei kompetetingo istoriko ruoštas aprašymas.
„Lietuvos nepriklausomybės kovos 1918–1923“ medalių kolekcija tai nedidelė duoklė itin reikšmingam Lietuvos istorijos etapui, kuris kartais būna nepelnytai primirštas. Prieš 4 metus paminėtas Nepriklausomybės atkūrimo 25-metis buvo pažymėtas rekordiniu susidomėjimu proginiais medaliais, o minint Nepriklausomybės paskelbimo 100-metį jaučiame kaip auga patriotizmo tradicijos visuomenėje. Tikimės, jog tokie numizmatikos gaminiai ir toliau reikšmingai prisidės prie tautiškumo idėjų puoselėjimo“, – pažymėjo I. Galiauskienė.
Išleistas medalių rinkinys „Lietuvos nepriklausomybės kovos 1918–1923“ yra riboto tiražo – viso pagaminta 1000 vienetų rinkinių. Rinkinį sudarantys medaliai yra skirti atminti Lietuvos savanorius, šaulius ir partizanus bei pažymėti kovas su bolševikais, bermontininkais, lenkais, Klaipėdos sukilimą. Visų medalių reverse nukaldintas Vyčio kryžiaus ordinas. Tai ypatingai gilaus reljefo medaliai, kurio kiekvieno masė yra 110 g, o skersmuo siekia net 61 mm. Dalis pelno, gauta platinant šį rinkinį, bus skirta Širvintų – Giedraičių kariniam istoriniam parkui įrengti.
Pranešimą paskelbė: Giedrė Rimkė, We are marketing, UAB
