• El.p@štas
  • Tai įdomu
    • Sveikinimai
    • Receptai
    • Pramogos
    • Forumas
  • Skelbimai
  • Politika
  • IT naujienos
Litas.Lt
Žinantiems pinigų ir laiko vertę
  • Verslas
    • Bankai ir Draudimas
    • Nekilnojamas Turtas
    • Marketingas
    • Investicijos
    • Verslas
    • Transportas
    • Mokesčių naujienos
    • Technologijos
    • Renginiai
    • Taupymo patarimai
  • Karjera
    • Darbas ir karjera
    • Studijos
  • Laisvalaikis
    • Buitis, Namai
    • Sportas
    • Kelionės
    • Laisvalaikis
    • Sveikata
    • Įvairenybės
    • Kriminalai
    • El.p@štas
    • » Paskelbk
    • Kontaktai
    • Prisijungti

RSS TV laidos, filmai

  • Santaros slėnyje – unikalus mokslo centras
  • Panevėžyje „Garso“ kino centras perkeliamas į laikinas patalpas ir laukia įkurtuvių moderniame meno centre
  • Donoro kepenų sulaukusiam pacientui palaikymą siunčia prieš metus jo likimą išgyvenę vyrai

RSS Horoskopai

  • Dienos horoskopas 12 zodiako ženklų
  • Gėlių horoskopas moterims pagal gimimo datą
  • Kavos horoskopas
  • 2021 metų horoskopas visiems zodiako ženklams: kas mūsų laukia šiais metais?
  • 2021 metų horoskopas Žuvims

RSS IT naujienos

  • Lietuvių programuotojų sukurtas įrankis gelbėja gyvybes JAV
  • „Samsung“ pristatė „Galaxy Buds Pro“ ausines: ypatingas garsas kiekvienam gyvenimo momentui
  • „Samsung“ pristatė naujausią flagmanų „Galaxy S21“ seriją

Negalia yra žmogaus teisių tema. Ką įsipareigojo mūsų valstybė?

Negalia yra žmogaus teisių tema. Ką įsipareigojo mūsų valstybė?

Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas

2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Kokia Konvencijos žinia yra ją ratifikavusiai valstybei? Kokia Konvencijos esmė? Kokie Konvencijos šalies narės įsipareigojimai?

Visų pirma, Konvenciją reikia matyti kaip žmogaus teisių dokumentą, kurio nuostatas ratifikavusi šalis narė įsipareigoja įgyvendinti, perkeldama Konvencijos nuostatas į nacionalinę politiką, teisę ir praktiką. Ką ir kodėl įgyvendinti? Plačiąja prasme, tai yra šalies įsipareigojimas įdiegti žmogaus teisių normas negalios srityje. Konvencijos priėmimas Jungtinėse Tautose 2006 m. buvo visiškai pribrendęs, kadangi sisteminė ir struktūrinė negalią turinčių žmonių patiriama diskriminacija visais lygmenimis, visose gyvenimo srityse,  moraliai nebebuvo priimtina ir nebebuvo galima toliau jos toleruoti.

Sisteminė ir struktūrinė diskriminacija kyla iš su negalia susijusios politinės, teisinės ir administracinės sistemos, vis dar tebetraktuojančios žmones su negalia iš globėjiškos/labdaros ar medicininio vertinimo perspektyvų, kuriose iš tiesų negalią turintys žmonės susvetinami nuo visuomenės, kuriomis jie paverčiami objektais, už kuriuos nusprendžiama, kad juos reikia globoti arba gydyti. Tuo pačiu jie nelaikomi savo pačių gyvenimo subjektais, su pagalba pajėgiais gyventi savarankiškai, patiems spręsti, kaip, su kuo ir kur jie turi gyventi, kaip laisvi ir lygiateisiai piliečiai.

Kur glūdi tokios negalią turinčio žmogaus orumą žeminančios ir menkinančios apibrėžties šaknys? Kodėl neįvyksta sisteminis perėjimas nuo globos ir medicininio negalios modelio prie žmogaus teisėmis grįsto negalios modelio?

Norėčiau atkreipti dėmesį į žmogaus teisių skirstymą į negatyviąsias ir pozityviąsias teises. Socialinės ir politinės žmogaus teisės, dar vadinamos negatyviosiomis teisėmis, draudžia kitiems žmonėms ar valdžios institucijoms riboti žmogaus laisvę, saugo kiekvieno žmogaus laisvę ir orumą. Kadangi socialinės ir politinės teisės yra įtvirtinamos teisiniu reglamentavimu, jos yra neatidėliojamo realizavimo objektas. Kitaip tariant, lygybei, laisvei ir orumui skatinti reikia atitinkamų šias žmogaus teises gerbiančių ir jas saugančių įstatymų.

Tačiau tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse nacionalinės teisės normos vis dar taiko prievartos mechanizmus, leidžia atimti ar riboti asmens laisvę ir menkinti orumą negalios pagrindu. Antai LR Civilinis kodeksas leidžia iš negalią turinčio žmogaus atimti sprendimo galią ir atiduoti ją kitam žmogui, o LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas palaiko priverstinį gydymą ir priverstinį hospitalizavimą psichosocialinės negalios pagrindu. Kitaip tariant, įstatymu menkinamas žmogaus orumas, leidžiama riboti žmogaus laisves ir taikyti prievartą negalios pagrindu.

Tenka pastebėti, kad esminių žmogaus teisių, laisvės ir orumo, atėmimas ir menkinimas negalios pagrindu vis dar matoma kaip norma ar net būtinybė. Vieno aukšto lygmens susitikimo Lietuvoje metu, man pakvietus atsižvelgti į įsipareigojimus Konvencijai ir panaikinti minėtas diskriminacines nuostatas, vienas žymus politinis veikėjas pareiškė „mes labai mylime neįgaliuosius“, bet „kaip be neveiksnumo ar prievartinio gydymo“.

Pilietinių ir politinių teisių nepripažinimas, nors tai ypač liečia intelekto, psichosocialinę negalią turinčius ar autistiškus žmones, lemia bendrą negalią turinčių žmonių traktuotę kaip objektų, bejėgių ir sutrikusių, kurie vertintini per medicininę sutrikimo prizmę ir kuriems reikalinga globa. Su tuo tiesiogiai yra susijęs neįgalumo ir darbingumo vertinimo mechanizmas, kuris iš esmės nepakeitė sovietinio invalidumo modelio. Čia medicininiai kriterijai, bet ne asmens orumas, laisvė ir socialinė įtrauktis, yra laikomi asmens poreikių pagrindu. Atitinkamai, negalią turinčio asmens gyvenimas projektuojamas paraleliniame socialinių paslaugų pasaulyje, specialiose įstaigose, globos namuose, bet ne visuomenėje bendro, visų žmonių, naudojimo aplinkose.

Atsisakymas pripažinti negalią turinčio žmogaus laisvę ir orumą kaip įstatymu įtvirtintas  prigimtines pilietines teises lemia vis neįgyvendinamas socialines, ekonomines ir kultūrines žmogaus teises, dar vadinamas pozityviosiomis. Pozityviosios žmogaus teisės reiškia valstybės pareigą teikti socialinę žmogaus įtrauktį skatinančią pagalbą ir progresyviai užtikrinti prieinamumą bendro naudojimo socialinėse, ekonominėse ir kultūrinėse aplinkose, tokiose kaip švietimas, darbas, sveikata, siekiant lygybės ir visiškos socialinės įtraukties.

Todėl vadinamoji deinstitucionalizacijos programa, gausiai remiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nepasiekė savo tikslo išlaisvinti negalią turinčius žmones iš gyvenimo socialinės atskirties sąlygomis globos institucijose. Sukūrėme naujas institucinės globos formas, tokias kaip grupiniai gyvenimo namai ar socialinės dirbtuvėles, kur žmonės tebėra tokie pat priklausomi nuo kitų ir išlieka socialinėje atskirtyje, vietoje to, kad jiems būtų suteikiama asmeninė pagalba gyventi bendruomenėje ir prasmingai veikti bendro naudojimo švietimo, darbo, sveikatos aplinkose ir paslaugose, lygiomis teisėmis su visais žmonėmis.

COVID-19 pandemija rodo, kad neįgaliųjų apgyvendinimas globos institucijoje yra ne tik diskriminacinė, bet ir mirtinai pavojinga priemonė, kadangi negalią turintys žmonės ne tik apgyvendinti tankiai juos sugrupuojant pastatuose nuošaliose vietose, bet jie ten užrakinami ir atribojami nuo visai populiacijai teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Taip globos namų gyventojai pasmerkiami visiškai socialinei izoliacijai ir mirtinai pavojingoms sąlygoms, be teisės gauti tas pačias sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir visi piliečiai.

Be to, pagalba šeimai netapo realybe, pagalba negalią turinčiam žmogui išlieka šeimos reikalas. Šeimai nebegalint teikti pagalbą, lieka viena alternatyva, globos namai, bet ne savarankiškas gyvenimas bendruomenėje su pagalba. Dar daugiau, šeima ir negalią turintis šeimos narys gali būti baudžiami negalios pagrindu. Žinome atvejį Lietuvoje, kuomet nesuteikus šeimai ir autistiškam vaikui tinkamos pagalbos, šis teismo sprendimu buvo atskirtas nuo šeimos ir bendruomenės ir išvežtas priverstiniam gydymui psichiatrinėje ligoninėje.

Ratifikuodamos Konvenciją valstybės įsipareigoja užtikrinti negalią turintiems žmonėms prieinamumą prie bendrojo naudojimo paslaugų, kad žmonės, turintys nesvarbu kokią negalią, gyventų, mokytųsi, dirbtų ne atskirtyje, bet ten, kur visi žmonės mokosi, dirba, gauna sveikatos paslaugas, ir gautų asmeninę pagalbą, kad galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su visais.

Girdėjau ne kartą sakant, kad pas mus su įstatymais viskas yra gerai, kad viską lemia neigiamas žmonių požiūris į negalią turinčius žmones. Anot tokio požiūrio, tereikia keisti žmonių nuostatas, gerinti požiūrį. Tačiau požiūris į neįgaliuosius išliks žeminantis ir menkinantis, jei nebus pakeisti diskriminaciniai įstatymai ir poįstatyminiai aktai, ribojantys ar net atimantys negalią turinčio žmogaus laisvę ir orumą, pilietines ir politines teises negalios pagrindu, ir kol jie neužtikrins bendro naudojimo aplinkų ir paslaugų prieinamumo bei asmeninės pagalbos negalią turintiems žmonėms sėkmingai dalyvauti visose gyvenimo srityse.

Antai, šiuo metu pradedama teikti pagalba priimant sprendimus, tačiau akivaizdu, kad kol tik skiriami žmonės, bet jiems nesuteikiama tinkamų instrumentų bei nesukurtas tam skirtas mechanizmas, ypač nepanaikinus diskriminacinių civilinio kodekso nuostatų, tol jokio sisteminio pokyčio ar pagalbos priimant sprendimus tikėtis neverta. 

Konvencija yra teisiškai įpareigojantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentas, mūsų valstybė tam įsipareigojo pašalinti visas kliūtis negalią turintiems žmonėms gyventi lygiai su visais žmonėmis, jiems teikiant asmeninę pagalbą ir užtikrinant prieinamumą prie bendro naudojimo paslaugų ir aplinkų bei tinkamą jų sąlygų pritaikymą. Nebegalime laukti, toliau laikyti neįgaliuosius globos ir medicininio vertinimo objektais, privalome užtikrinti visas žmogaus teises visiems neįgaliesiems, nesvarbu, kokia negalia, lygiai su visais žmonėmis. Žmogaus teisėmis grįstas negalios modelis, perteiktas JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje, leidžia sistemiškai ir struktūriškai užtikrinti negalią turinčių žmonių socialinę įtrauktį. Žmogaus teisėmis grįstas negalios modelis yra grindžiamas negalią turinčio žmogaus orumu ir laisve, kurių neriboja jokie teisės aktai, kaip yra dabar, be to, asmenine pagalba ir bendro naudojimo paslaugų ir aplinkų prieinamumu ir tinkamu jų sąlygų pritaikymu, taip skatinant įtraukų ir prasmingą negalią turinčių žmonių dalyvavimą visuomenės gyvenime.

Pranešimą paskelbė: Martynas Gedvila, Vytauto Didžiojo universitetas

Rekomenduojame
 
Bio Phyto Mild Facial Cleanser Veido prausiklis, 250 ml
 
TOMMY HILFIGER 15-39-01-5 Black 01 44
 
AUDIMAS Švelnaus mod.polo maršk.ilg.rank. 2021-571 Navy Blazer S
 
Este 83-28-05-8 Black 37
 
Camper Courb K300289 Blue 46
 
AUDIMAS Marginti medviln. maršk.ilg.rank. 2021-478 Mallard Green Printed S
2020 12 17   BNS Spaudos centras
  Studijos
  • „Tele2“ siūlo sprendimą: asmenukės prie Vilniaus ir Kauno eglučių net neišėjus iš namų

  • Norite įsirengti nuosavą vėjo elektrinę? Štai, ką turite žinoti

Leave a Reply

Cancel

You must be logged in to post a comment.

KurApsistoti? NT skelbimai eNuoma.lt Geros paslaugos Skelbti.lt MotoTurgus.lt

Draugai

Programa Centas
Smart SEO
Parduodami Domenai
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Temos

Bankai ir Draudimas Buitis, Namai Darbas ir karjera Investicijos IT naujienos Kelionės Korona virusas - Karantinas Laisvalaikis Marketingas Mokesčių naujienos Nekilnojamas Turtas Politika ir teisė Renginiai Sportas Studijos Sveikata Taupymo patarimai Technologijos Teisėsauga, kriminalai Transportas Verslas Įvairenybės

Rekomenduojame

  • cs 1.6 siųstis
  • Reklama internete | Seo paslaugos
  • filmai online
  • fs19 mods
  • Skalbimo mašinų remontas Vilniuje
  • Trumpalaikė buto nuoma
# > Jūsų nuoroda! < #

‹ › ×
    Copyright © 2000 - 2020Litas.Lt - Verslas, naujienos - Žinantiems pinigų ir laiko vertę, powered by WP
    This website uses cookies to improve your experience. We'll assume you're ok with this, but you can opt-out if you wish.Accept Read More
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled

    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.

    Non-necessary

    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.