Javų pasėliams ši žiema buvo labai nepalanki. Į draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversichering VVaG” filialą „VH Lietuva” dėl padarytos žalos jau kreipėsi beveik visi apsidraudę ūkininkai. Nors nuostoliai dar neapskaičiuoti, manoma, kad žemdirbiams bendrovė gali sumokėti 5–7 mln. Lt draudimo išmokų. Lietuvoje 2010 m. derliui rudenį buvo pasėta 548,2 tūkst. ha žieminių javų ir 126,6 tūkst. ha žieminių rapsų pasėlių. Rajonų savivaldybių specialistai apklausė ūkininkaujančius 395,1 tūkst. ha (70 proc. visų pasėlių) plote ir nustatė, kad jame žuvę (iššalę ar išmirkę) žieminių javų pasėliai sudaro 90,6 tūkst. ha (atitinkamai 23 proc. nuo apklausto ploto), o žieminių rapsų pasėliai – 50,3 tūkst. ha (atitinkamai 56 proc. nuo apklausto ploto). Pirminiais duomenimis, žemdirbiai šiemet neteko 26 proc. žieminių kviečių pasėlių, rugių – 7 proc., žieminių kvietrugių – 12 proc., žieminių miežių – 47 proc. Rajonų savivaldybių pateiktais duomenimis, Tauragės apskrityje žuvo 50 proc. javų pasėlių, Kauno – 37 proc., Šiaulių – 28 proc., Panevėžio – 26 proc., Utenos – 21 proc., Telšių – 19 proc., Vilniaus – 17 proc., Marijampolės – 11 proc. Žieminiai rapsai blogiausiai peržiemojo pas Telšių, Jurbarko, Raseinių rajonų ūkininkus – čia žuvo 75 – 91 proc. pasėlių. Jau praėjusių metų rudenį ūkininkai galėjo patys apsispręsti, verta ar ne, drausti pasėlius. Draudikų duomenimis, rudenį 214 ūkininkų (apie 5 proc. visų ūkininkaujančiųjų) apdraudė 23 tūkst. ha žieminių pasėlių. Bendra pasėlių draudimo vertė viršija 52 mln. Lt. Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija dėjo daug pastangų, siekdamos sudaryti sąlygas žemdirbiams drausti pasėlius – nors ir esant sunkiai finansinei padėčiai, 2010 metais kompensuojama 50 proc. draudimo įmokų. Atkreiptinas dėmesys, kad augalų pasėliams žuvus ar nukentėjus nuo stichinių meteorologinių reiškinių, nuo kurių draudžia draudimo įmonės, nuostoliai nekompensuojami. Atsižvelgiant į tai, nenumatoma kompensuoti tiek praėjusios žiemos, tiek būsimos vasaros metu stichinių meteorologinių reiškinių padarytų nuostolių. Žemdirbiams paliekama teisė laisvai apsispręsti, ar verta drausti pasėlius ir gauti 50 proc. draudimo įmokos kompensaciją, ar rizikuoti ir nesidrausti žinant, kad stichinės nelaimės atveju nuostolių niekas nepadengs.Žemės ūkio ministerijos informacija
