Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo reglamentas neleis klaidinti vartotojų ir perskirstys rinkas

Sausio 12 d. pasirodė Žemės ūkio ministerijos įsakymas dėl nealkoholinių gėrimų ir giros prekinio pateikimo ir gamybos reglamento, nurodančio, kad nealkoholiniai gėrimai, jų tarpe ir gira bei mineralinis vanduo, turės būti pervadinti, priklausomai nuo jų sudėties ir gamybos būdo. Taip atsiras naujos kategorijos, tokios kaip „stalo vanduo”, „gaivusis giros gėrimas”, „giros skonio gaivusis gėrimas”, „gira” ir pan., o senojo pavyzdžio etiketės galės būti naudojamos dar 6 mėnesius. Kai kurie rinkos žaidėjai ėmė reikšti nepasitenkinimą, neva dėl trumpo senųjų etikečių naudojimo termino ir reikalavimo klijuoti papildomus lipdukus jie patirsiantys nuostolių, todėl prašoma terminą prailginti iki vienerių metų. Mes tokiam senųjų etikečių galiojimo pratęsimui nepritariame, nepritarti turėtų ir vartotojai. Juk ŽŪM sprendimas buvo priimtas įdiegiant Europos Sąjungos reikalavimus, susijusius su vartotojų teisėmis žinoti, kokį produktą jie perka ir už ką moka. Be to, situacija, kai skirtingi produktai gali būti vadinami vienodais vardais, iškreipia ir pačią rinką, tam tikra prasme nepelnytai atnešdami daugiau naudos gamintojams, besinaudojantiems geru produkto vardu, nors ir neatitinkantiems jo standarto. Reglamentas pakeis ir giros ženklinimą Tai galima pasakyti ne vien apie mineralinį vandenį, bet ir apie girą. Iki šiol giros pavadinimu galėjo prisidengti platus spektras gėrimų, tačiau įsigaliojus ŽŪM įsakymui, gira bus galima vadinti tik tuos gėrimus, kurie yra gaminami, rauginant giros misos koncentratą. Kitiems gėrimams atsiras du nauji pavadinimai: gaivusis giros gėrimas, kuris gaminamas iš giros misos koncentrato ar kitos grūdinės žaliavos, bet ne rauginamas, bei giros skonio gaivusis gėrimas, kuris gaminamas tik pridedant giros skonį ir kvapą suteikiančių kvapiųjų medžiagų, cukraus, vandens ir kitų leistinų priedų. Pavadinimų reglamentai – ne naujiena Tokio pobūdžio reguliavimas Lietuvoje nėra naujiena – jau prieš keletą metų buvo priimtas reglamentas dėl sviesto ženklinimo. Remiantis Europos Sąjungos standartais, sviestu gali būti vadinami tik tie produktai, kurių sudėtyje yra daugiau nei 62 proc. pieno riebalų ir kurie atitinka dar keletą papildomų sąlygų. Tepiuose riebalų mišiniuose, priešingai, šis kiekis ir proporcija gali būti mažesni. Analogiška situacija matoma ir sūrio ženklinime – tam tikrų sudėties ir gamybos reikalavimų neatitinkantys produktai turi būti ženklinami „sūrio produkto” ir panašiais pavadinimais. Gali keistis situacija giros rinkoje Pavadinimų pakeitimai gali padaryti įtaką ir virš 18 mln. litrų siekiančios giros rinkos pasiskirstymui. Vartotojas visada vertina natūralų produktą, todėl tikėtina, kad padidės reglamentą atitinkančios giros, tokios kaip natūraliai rauginta „Smetoniška gira”, „Gubernijos duonos gira” ir keletos kitų smulkesnių gamintojų girų, pardavimai. Tų produktų, ant kurių etikečių jau šiandien nurodyta reglamento neatitinkanti sudėtis, rinkos dalis turėtų mažėti, nors ir sunku prognozuoti, kiek. Tokias tendencijas galima brėžti remiantis pieno produktų pavyzdžiu – bendrovės „Maxima” duomenimis, per 2008 m. 6 mėn. sviesto buvo parduota 55 proc. daugiau, o tepaus riebalų mišinio – 4 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2007 m.* Bet kokiu atveju, vartotojams pavadinimų pokyčiai bus tik į naudą, o ir gamintojai negalės manipuliuoti kainomis ir užimti didesnes rinkos dalies, savo gaminius pridengdami netiksliais pavadinimais. Giros misa – iš grūdinių produktų ekstrakto arba giros misos koncentrato gaunamas ekstrakcinių medžiagų tirpalas.. Duomenys paimti iš publikacijos Delfi.lt http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=18134421