Studijos

„NAUJOS, 7,5 MLRD. EURŲ INVESTICIJOS“: Alytuje pristatyti kultūrinio švietimo tikslai

Įsibėgėja Finansų ministerijos organizuojamų renginių apie 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) investicijas Lietuvoje ciklas. Ketvirtadienį Alytuje įvyko renginys „NAUJOS, 7,5 MLRD. EURŲ INVESTICIJOS: Kultūringai Lietuvai“. Jo metu finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė pristatė naujas ES investicijas 2021-2027 metų periodui, kurių didelė dalis bus skirta pažangiam švietimui ir kultūrai šalies regionuose.

„Naujuoju finansiniu laikotarpiu Lietuvą pasieks net 7,5 mlrd. eurų ES investicijų, kurios bus nukreiptos į regionus, jų ekonomikos augimą, inovatyvaus verslo ir mokslo skatinimą bei švietimo, kultūros paslaugų plėtrą. Iš šių lėšų vien švietimui, kultūrai ir socialinėms paslaugoms numatyta beveik pusė visų investicijų. Tai leis užtikrinti tolygų regionų vystymąsi, realizuoti jų ekonominį potencialą“, –  kalbėjo viceministrė V. Česnulevičiūtė.

Viceministrė pažymėjo, kad ES investicijos orientuotos į kiekvieną žmogų, jo įgūdžius ir žinias, o švietimas ir kultūra yra sritys, į kurias būtina investuoti.

Kultūrinio ugdymo perspektyvos                              

Renginio diskusijoje „Kodėl svarbu nuo mažų dienų diegti kultūrinį ugdymą regionuose?“ dalyvavę finansų viceministrė ir kultūros, švietimo ekspertai vieningai tvirtino, jog tinkamas kultūrinis ugdymas bei jam skirtos priemonės gali ženkliai prisidėti prie mokinių kompetencijų kėlimo bei pasiekimųatotrūkio, kuris neretai jaučiamas šalies regionuose, mažinimo.

„Investuodami ES lėšas į kultūrą ir švietimą, mes investuojame į mūsų žmones, Lietuvos ateitį“,  – kalbėjo viceministrė V. Česnulevičiūtė.

Jos teigimu, ES investicijos padės užtikrinti kultūrinį ugdymą ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose.  

Alytaus miesto teatro direktorės Inesos Pilvelytės nuomone, jau nuo mažų dienų būtina vaikams suteikti galimybę prisiliesti prie įvairių kultūros šakų. Ji sako, kad žmogaus įpročiai formuojasi dar vaikystėje, taip pat ir kultūros vartojimas. Anot I. Pilvelytės, kultūros vartojimo įprotį ilgainiui galima paversti poreikiu.

Diskusijos dalyviai kalbėjo ir apie priemones kultūrinei edukacijai, svarbiausia išskirta – Kultūros pasas: „Kultūros paso idėja ir jos realizavimas nacionaliniu mastu – vienas sėkmingiausių projektų, teikiant pagalbą švietimo įstaigoms kultūriniame ugdyme“, – teigė Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius Donatas Vasiliauskas.

Vieningai pritarta, kad tokios priemonės kaip Kultūros pasas žymiai prisideda prie kultūrinio švietimo gerinimo, o šios naujos ES investicijos gali padėti užtikrinti tokių priemonių sėkmingą įgyvendinimą.

Renginyje „NAUJOS, 7,5 MLRD. EURŲ INVESTICIJOS: Kultūringai Lietuvai“ tiek vaikai, tiek visi alytiškiai turėjo galimybę užsiimti kūrybiniais užsiėmimais, išgirsti daugiau apie kultūringą Lietuvą. Diskusijos dalyvis Simonas Sonkinas visus norinčius mokė iš sulūžusių riedlenčių pasigaminti raktų pakabukus.

Diskusija ir visos pramogos vyko antrajame renginių ciklo „NAUJOS, 7,5 MLRD. EURŲ INVESTICIJOS“ renginyje Alytuje. Pirmasis renginys vyko Utenoje, o likę ciklo renginiai vyks kituose Lietuvos miestuose: „Aktyvesnei Lietuvai“ rugsėjo 21-ąją Marijampolėje, „Judresnei Lietuvai“ rugsėjo 23-ąją Telšiuose ir „Žalesnei Lietuvai“ rugsėjo 30-ąją Tauragėje.

Renginiai finansuojami Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšomis.

Papildoma informacija:

 

2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje suplanuotos Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinį fondo +“ investicijos. Siekiant užtikrinti tolygų šalies vystymąsi bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų. Tokiu būdu bus realizuojamas jų ekonominis potencialas. 

 

ES fondų investicijos Lietuvoje nukreiptos į šias sritis:

 

  • Pažangesnė Lietuva – ekonomikos konkurencingumas ir transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką;
  • Žalesnė Lietuva – perėjimas prie švarios energetikos, žaliosios investicijos, žiedinė ekonomika, prisitaikymas prie klimato kaitos, ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevencija bei jos valdymas;
  • Geriau sujungta Lietuva – skaitmeninis junglumas, tarpvalstybinis bei nacionalinis, regiono ir vietos judumas, tvarus, pažangus, saugus ir įvairiarūšis transeuropinis transporto tinklas;
  • Socialiai atsakingesnė Lietuva – užimtumo, švietimo, sveikatos, socialinės įtraukties ir kultūros politikos sričių investicijos į žmones ir sistemas;
  • Piliečiams artimesnė Lietuva – tvari ir integruota miestų ir kaimų plėtra ir vietos iniciatyvos, siekiant reaguoti į demografinius iššūkius ir mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus;
  • Socialinės inovacijos – finansuojamos veiklos, kurios yra skirtos naujų idėjų, susijusių su produktais ar paslaugomis įgyvendinimu, nauda teikiama visuomenei;
  • Skaitmeninė infrastruktūra – itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra pagal atliktą investicinių poreikių analizę identifikuotuose „baltosiose dėmėse“;
  • Darnus judumas – 18 Lietuvos didžiųjų miestų ir kurortų darnaus judumo miestų planuose numatytų atitinkamų priemonių finansavimas.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Maslianikaitė, Komunikacijos agentūra „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą