Šių metų paspirtukų sezoną vienas Kauno gyventojas prisimins tikrai ilgai. Turguje įsigytas paspirtukas įkrovimo metu užsiliepsnojo ir tiesiogine prasme padegė namus. Liepsnos apėmė drabužius, pinigus, televizorius, degė net langai. Be ugniagesių pagalbos ugnies suvaldyti nepavyko, o patirti finansiniai nuostoliai siekia 39 tūkst. eurų.
„Įvairių prietaisų įkrovimo metu ugnies rizika yra ne teorinė, o visiškai reali ir turi būti vertinama rimtai. Nors prasidėjus šildymo sezonui tradiciškai rekomenduojame daugiau dėmesio skirti katilams, židiniams ir krosnims, tačiau paspirtukai rimtai pretenduoja tapti nedžiuginančia šaltojo sezono aktualija“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento vadovė Karolina E. Karpova.
Jos teigimu, net ir prasidėjus kalendorinei žiemai Vilniaus gatvėse vis dar matomi viešojo naudojimo paspirtukai, o turintieji nuosavus jais važinėja visus metus, jei tik oras ir kelio sąlygos tą leidžia. Todėl draudikams atsipalaiduoti šaltasis sezonas, tikėtina, neleis. Tuo labiau, kad užsidega ir telefonų, kitų prietaisų krovikliai, tarp šių metų žalų – ant darbo stalo sprogusio tuo metu krauto žibintuvėlio akumuliatorius.
Telefonų įkrovimo problemos – jau klasika
Dar vienam vidurio Lietuvoje gyvenančiam vyriškiui nelaimę prišaukė kraunamas telefonas. Jį krauti žmogus įjungė antrame namo aukšte ir pats kambaryje nebuvo, tad nepastebėjo, kai kroviklis užsidegė, ugnis išplito. Nors sudegė tik kambario durys, tačiau smarkiai aprūko visos sienos ir lubos, apgadinti kiti daiktai.
„Tai yra realios mūsų nagrinėtos žalų atlyginimo situacijos, kurios priverčia kur kas atidžiau pažvelgti į tokį visiems įprastą procesą kaip įvairių įrenginių ir daiktų krovimas namuose. Krauname praktiškai viską: telefonus, planšetes, elektrinius žaislus, elementus, dantų šepetukus, prožektorius, pūkų rinkiklius ir daugybę kitokių daiktų. Kartais tai darome nesusimąstydami, kokią žalą gali sukelti be priežiūros paliktas, laiku iš elektros tinklo neišjungtas ar nekokybiškas kroviklis“, – teigia K. E. Karpova.
Ekspertė teigia, kad vis dažniau gaisro priežastimi tampa paspirtukų bei riedžių krovimas namuose. Šią žaibiškai išpopuliarėjusią transporto priemonę šiandien galima rasti bene kiekvienuose namuose, tad paspirtukų bei riedžių vairuotojai turėtų atidžiau perskaityti šių įrenginių krovimo taisykles ir jų laikytis. Per ilgas baterijos krovimas, pavyzdžiui paliekant įrenginį per naktį, gali pažeisti bateriją, perkaitinti ją ir tapti gaisro priežastimi.
Pasitaiko atvejų, kai kraunamo įrenginio akumuliatorius sprogsta, o tai gresia ir sužalojimais, jei netoliese yra žmonių.
„Kaip tik šiemet turėjome atvejį, kai sprogo kraunamo prožektoriaus akumuliatorius, laimei, tik nesmarkiai apgadindamas greta esančius daiktus. Tačiau įsivaizduokite, kokia nelaimė galėtų nutikti, jei sprogtų paspirtukas – juk jo akumuliatorius daug galingesnis, tad ir sprogimo galia būtų didesnė“, – aiškina K. E. Karpova.
Ji sako, kad dažniausiai sprogsta neoriginalios baterijos ar akumuliatoriai, todėl prireikus vertėtų įsigyti kad ir brangesnį, bet originalų daiktą su garantija, nes taupyti turto saugumo ir savo sveikatos sąskaita būtų neprotinga. Nepatartina naudoti ne tik neoriginalių baterijų, bet ir konkrečiam įrenginiui neskirtų kroviklių.
Užsidega ir krovikliai, ir baterijos
K. E. Karpova sako, kad nuo kraunant įrenginius kylančių gaisrų apsaugoti galėtų elementarus atidumas. Pirmiausiai, kai telefonas ar kitas įrenginys pasikrauna, jo nereikėtų laikyti įjungto į elektros lizdą neribotą laiką. Per dieną išsikraunančius išmaniuosius telefonus žmonės paprastai palieka krautis naktį. To daryti nepatariama, nes kroviklis ar telefono baterija gali pradėti kaisti, ypač jei pastaroji jau naudojama seniai ir yra viršijusi jai numatytą įkrovimų skaičių.
Be to, nerekomenduojama paties kroviklio laikyti visą laiką įkišto į rozetę. Išmaniųjų telefonų gamintojai ir gaminių instrukcijose nurodo, kad nenaudojamas kroviklis turėtų būti išjungtas.
Didesnė perkaitimo ar užsidegimo rizika kyla ir tada, kai kroviklis yra sugadintas. Sugesti jis gali numetus ant žemės, norint atjungti traukiant ne už kištuko, o už laido. Jį sugadinti gali ir į vidų patekusios dulkės ar drėgmė.
„Dėl karantino, nuotolinio darbo bei mokslo žmonės laiką leidžia namuose, naudoja daug įrenginių, kuriuos būtina krauti. Papildomai dar prisideda ir prasidėjęs šventinis sezonas, kuomet namus puošiame girliandomis ir kitokiomis dekoracijomis, maitinamomis elektra, tad elektros tinklas yra smarkiai apkraunamas. Kad ir kaip norėtųsi šias puošmenas palikti įjungtas per naktį ar miegant pasikrauti visus dieną energiją išeikvojusius įrenginius, geriau to nedaryti. Įvykus gedimui ar elektros perkrovai gali nutikti nelaimė, o atsargumas ir apdairumas gali padėti išvengti situacijų, kai nuo didelės bėdos skiria tik akimirka“, – pataria K. E. Karpova.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2019 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2019 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 57 mln. eurų žalų.
Pranešimą paskelbė: Ernesta Karalienė, UAB „Idea Prima“
